Tęsiasi Kultiškiausiųjų įvardijimas. Vėl Lietuviška scena – geriausi Marijos žemėje šiemet išleisti albumai. Tik šį kart skirtingai nei “Lietuviškos giesmės” – apimu visą LTU sceną globaliai. Pradedant pogrindžiu, baigiant pop, šokių muzika ir ten visokiu black metalu. Skanaus.

10.  Jurga „Giliai vandeny“

6-tasis studijinis Jurgos albumas buvo vienas iš mano laukiamiausių Lietuviškosios muzikinės scenos leidinių. Ir jei trumpai išsireikšti – labai gražu, moteriška, gilu. Bet jis kaip matote tėra pozicionuotas 10-tuko apačioje. Taip, girdisi, jog yra išjaustas, išnešiotas ir išgimdytas kaip ilgai lauktas kūdikis. Jurga su juo ir vėl įdomiai žaidžia sąskambiais, pustoniais ir t.t., tačiau… Pritrūkau jame aiškesnių melodijų, stiprumo ar tiesiog kaip paprasti žmonės sako – hitų. „+37 (Goal of Science)“ lieka ne nukarūnuotas ir šį kart. Bet net abejoju, kad kažkada ateis laikas naujai Jurgos karūnai!

9.  Garbanotas bosistas „Above Us“

Niekaip nesuprantu kodėl „Garbanotas bosistas“ – Lietuviška grupė, pasivadinusi tautiškai, o dainuoja in English. Čia gerai, kažkas buvo pastebėjęs – kodėl ethno-electro patriarchas DRIEZHAS nėra Driežas? Juk ir tas, ir anie, manau, daugiau / mažiau orientuojasi į LT sceną. Marketinginis promachas – ne kitaip. Gi kalbant apie GB albumą „Above Us“ – pozityvu, gaivu, vasariška ir tiesiog puikus debiutas albumo formatu. Tik viena noriu nuo savęs pasakyti, kad GB klausyti gyvai ir klausyti per koloneles yra du skirtingi dalykai. Gyvai su visa jų charizma, instrumentalizmo proveržiais ir šiaip bairiais, taip įsitrauki, kad nesuvoki ar čia yra tas pats, ką tu klausei prieš koncertą įrašo pavidalu.

8.  GeraiGerai „Gorgon‘s Son“

Tiesiog geriausias pop / šokių muzikos albumas. Po skyrybų su temperamentinga Miss Avele, prodiuseris Vilius Tamošaitis-GeraiGerai ne tai, kad niekur nepradingo iš nevilties, bet stvėrė jautį už ragų. Praeitamet išleido instrumentinį elektroninį albumą, šį kart jis stebina eklektišku electro-vokaliniu darbu. Kuriame tarp kviestinių vokalistų yra visiškai nežinomų, bet puikiai su savo darbu susitvarkančių. Bei kad ir galima išgirsti Kazimierą Likšą iš grupės „Karma“ ar pan. Labai kokybiškas pop / dance darbas, pagal kurį ir pašeinkinti būtį galima ir šiaip palinguoti.

7.  Alina Orlova „88“

Siplniausias Alinos albumas. Bet kai kalbame apie Aliną – žodis „silpnas“ čia įgauna reliatyvią sąvoką. Mat vos ne visi įrašo kūriniai iš “88” turi aiškias melodines linijas, metafizinį krūvį. Tačiau kuomet pradedi lyginti darbą su kitais Orlovos diskais – silpnumas pasijaučia. Tarkim koks nors „Mutabor“ yra vienas geriausių kada išleistų Lietuviškų albumų!

6.  Solo & Indrė  (selftitled)

Atgaiva sielai, meditacija. Akustinis dviejų ethno meistrų – senegaliečio Solo Sissokho ir lietuvaitės Indrės Jurgelevičiūtės duetas. Abu jie groja albume tautiniais archajiškais instrumentais, kurie savo sąskambiais yra labai panašūs – tai Kanklės ir Kora. Vokalas diske girdisi abiejų atlikėjų. Verta pažymėti, kad Solo & Indrė daina “Damma-Gerve” laimėjo World Music Network konkursą ir buvo pripažinta geriausiu world music 2015 metų kūriniu. Tad ne šiaip čia Kultūrnamis šį „keistą“ albumą deda į Kultiškiausius.

5.  Andrius Mamontovas „Degančios akys“

Po pirmų trijų disko perklausų, nepergyvenkit, aš kaip ir jūs – kritikavau A. Mamontovą. Rodėsi, kad nusivažiavo, išsivadėjo, neteko parako ar cinkelio, o tik demonstruoja “personalines dvasines kančias”. Tačiau… Su laiku čia viskas pasidarė kaip su vynu – tik geryn. Pajutau, kad taip, albumas „dar vienas tipinis Mamontovo“, t.y. be didesnių pretenzijų į eksperimentus. Bet norėčiau, chebra, kad jūs man įvardintumėte ant vienos rankos pirštų atlikėjus, kurie po 30 metų kūrybinės veiklos po to joje kažką iš esmės būtų keitę. Ir gerai to pasėkoje pavarę. Taigi, kad sunkiai su šia užduotimi gaunas. O albumas šis išties geras – ir kelionei traukiniu, ir apmąstymams prie arbatos, ir šiaip jei nori saldžiai pasinerti į spalvotą sapną.

4.  Luctus „Ryšys“

Produktyviausia, bene aukščiausią pilotažą viskame demonstruojanti Lietuviško juodmetalio brigada iš Kauno vėl driokstelėjo. Jei „Stotis“ man nebuvo tokia įdomi savo sąskambiais, nes kartais nepatikdavo vokalas arba dainos ne itin kabindavo, tai „Ryšys“ – ne veltui vienintelis metalas Kultiškiausiųjų tope. Masyvios blackeriškos gitaros, taiklūs solo proveržiukai, intensyviai growliškas vokalas – dėl šių priežasčių albumą vėl ir vėl pasijungi.

3.  DRIEZHAS „7“

Top-3 yra tarsi atskirta galaktika nuo likusių 7 tope aprašytųjų. Patys aukščiausi balai, didžiausi komplimentai ir takoskyrinis lyderiavimas. DRIEZHAS taip ir neišleido stipresnio albumo už „Tolumoje“, bet ar jis išleido silpną? Taigi, kad nė velnio! Labai įtaigus diskas. Kūriniai ne vienodi, tiek melodijomis, tiek nuotaikomis, tiek aranžuotėmis. Juose pilna atskirų idėjų, o Ieva labai gaila, kad, atrodo, paliko šį iš ties šauniu duetu patapusį projektą (nežinau priežasčių). Ir tai jų paskutinis, kaip suprantu, bendras albumas iš dviejų? O gal visgi ne?

2.  Naratyvinis 100 g alkobilis „Labdarėnis“

Ar dėti šį albumą į topą buvo daug klaustukų. Bet pasirašęs su autorium, nutariau, kad dėti darbą netgi privalu. Cituoju: „Galvoju, kad dėk (į topą – aut. past.), koks gi skirtumas. Negi albumai dabar iš vis ką nors reiškia? Man atrodo, kad jie leidžiami iš inercijos. O citatą (šią cituojamą – aut. past.) tai taip, būtinai (įdėk – aut. past.). Alkobilis ir yra apie absurdą, bus labai į temą. Tiesą pasakius, mano dainos pakartot portale atsidūrė be mano žinios – nudaunlaudino iš soundcloud ir susidėjo kaip albumą. Na, bandžiau aš su jais kažką kalbėt. Pasidariau išvadas. Man tokioje susiklosčiusioje situacijoje naudingiausia buvo palikti dainas aktyvias pakartot portale – tegul žmonės klauso. Kūrinių eiliškumas yra randominis. Paprašiau, kad pakartot administratoriai bent jau pagal mano parašymą sutvarkytų dainų pavadinimus. Ok. Tada pagaminau su telefonu viršelį (milžiniška samagono bonkė su žvejo Zigmo ir Palangos Juzės konvergencija, kuri simbolizuoja absurdą). Po to sukūriau ir įrašiau dainą LABDARĖNIS. Paprašiau, kad pakartot administratoriai ir šitą įdėtų. Štai Jums ir prašom kaip gražiai gavosi – erzacinis albumas, nemokamas, labdaros pagrindu. Gaunasi, kad tas “albumas” yra pakartot aktyvistų kūrinys. Playlistas, o ne albumas. Nėra gi jo fiziniu pavidalu – nei kasetės, nei kompakto, nei vinilo. Iš kitos pusės pažiūrėjus – sampratos gi greitai keičiasi, tad gal ir palylistas gali būti albumu? B*ž.“

1.  BA. „Rasti / Pasiklysti“

Ilgai buvau abejingas šiam reiškiniui. Pagyros iš dešinės ir iš kairės. Tiek iš hipsterių, tiek iš rockerių, tiek iš ten kokių klubinėtojų – taip banalu man tai atrodė – ta gerbėjų niveliuota vidinė susiglobalizacija. Galiausiai vasaros vidury kažkada perklausiau “Rasti / Pasiklysti” ir pamačiau, kad ne veltui toks furoras. Skambesys kietas, energija pulsuojanti, mentalinis užtaisas sprogstamas ir t.t. Plius itin patiko ir, manau, ne vieną Lietuviškąjį atlikėją susimąstyti priverčianti BA idėja – dainų tekstai TIK Lietuviškai. O ir gyvai grodami jie kietėja – šį savaitgalį mačiau juos šiek tiek bare “Bukowski” – pagaliau mažiau fonogramos pasirodyme (jei be jos iš vis), nes pasijungė prie dueto trečias narys bosistas. Tad, šeki Lietuviškąjį Grammy – Kultiškiausias Lietuvoje, Aleksandravičiau.