Kas galėjo pagalvoti, kad akademinės muzikos festivalis gali skambėti taip nūdieniškai, spalvingai, įtraukiančiai ir netgi trankiai. Dėka atostogų, turėjau galimybę pamatyti du fantastinius koncertus, kurie yra neabejotinai vieni geriausių, kuriuos šiemet teko aplankyti. Tad netuščiažodžiaudami, pradedam…

2015 08 02 „DAGAMBA“ VU Botanikos Sode

Tiesiog nurautai negalėjau sėdėti namie tą saulėtą sekmadienį ir labai norėjau iššauti kažkur pasikultūrinti. Iki paskutinės akimirkos buvo gana hamletiškai dvejota „vykti ar ne vykti“, bet galiausiai pasidaviau intuicijai (bei youtube‘ai nuteikė geram garsui gyvai) ir iš Lazdynų gana prabangiai su taksi (10 eurų) atsidūriau VU Botanikos Sode.

O ten – pasaka kaip gražu! Saulė su medžių lapų šešėliais žaidžia gaudynių; saulės zuikiai dovanoja, ant žemės su pledais pritūpusiems, miestelėnams šypsenas; gi vaikučiai irgi turi savo pramogų zoną – su moteriške kuri žongliruoja muilo burbulais. Žodžiu, viskas suorganizuota puikiai, viskas savo vietose, oras nerealus, aplinkybės tobulos, belieta tik sulaukti pavakarės kaltininkų! Ką gi tie pusiau latviai, pusiau lietuviai, pusiau iraniečiai išspaus iš styginių, klavišinio bei mušamųjų..?

„Ar tai yra tiesa, kad jus įkvėpė groti Apocalyptica?“ – tokį „šmaikštų“ klausimą pirmu taikymu būčiau uždavęs interviu metu aniems. Pokalbis garantuotai būtų užsimezgęs nevalyvas ir netašytas, nes „Dagamba“ bičai, ar tiksliau jų frontmenas yra visiškai patrakusi humoro charizma ir dar galima būtų pasiginčyti, ką jis moka geriau – šutkoriauti ar groti. „Dabar nuskambės Liudviko Van… Mmm, Bacho kūrinys, ačiū“ – ištaria Valters Buce ir latviškoji Apocalyptica, griaudint nevaldomam krizenimui su Perkūniškais aplodismentais, sugriežia dar vieną itin velkančiai į šiuolaikišką rūbą įvyniotą nemarią klasiką.

Pradėję pasirodymą nuo Muse „Knights of Cydonia“, bei U2 „With or Without You“ bičiukai toliau tęsė muzikinį naratyvą itin eklektiškai bei tuo pačiu budriai – tiek klausančiojo ausiai, tiek žiūrinčiojo akiai. Šou buvo sugriežtas ne tik itin profesionaliai, t.y. be klaidų, ne tik su nerealaus humoro dozėmis, kurių nepagauti buvo neįmanoma, bet ir su nekontroliuojamu užsivedimu, kuris pasireiškė galvos kratymu, dar metalinėje scenoje žinomu kaip „headbanging“. Ko pasėkoje – katarsio niekam, manau, tikrai nebuvo per daug.

Renginio vedėjas, pasipuošęs fraku bei džinsiniais šortais, davė suprasti, kad mes šį vakarą klausome totalaus beprecendento – „Dagamba“ šiemet sugrojo NET 7 koncertus mega gigantiškame feste „Glastonbury“ vietoje planuotų dviejų, bei taipogi juos galima buvo išgirsti „Positivuse“, kur jie koncertavo pagrindinėje scenoje, klausant 15-kai tūkstančių žiūrovų. „Aš nežinau ar renginio vedėjas jums sakė, kad mes grojome Glastonbury šiemet, bet galiu pasakyti, kad vienas iš tų 7 koncertų buvo pats nuraučiausias publikos prasme, kuriuose mes esame groję. Koncertavome NUOGIEMS žmonėms paplūdimyje, o prie pats scenos buvo dviejų vyrų porelė, iš kurių vienas buvo nuogas, o kitas vilkėjo raudoną suknę. Ir jie šoko valsą. Gi mes žvengėme iš šio vaizdo kone viso pasirodymo metu. Neįkainojama ir neįmanoma patirtis.”

Apskritai, kalbant apie muziką, tai kad ir kokia akademika buvo griežiama, ji skambėjo velniškai įtraukiančiai. Ar Bachas, ar Mocartas, ar Betchovenas. Manau, SUKURTI tinkamą (nūdienišką) aranžuotę, iš pirmo žvilgsnio „nuobodžiai“ klasikai yra kur kas sudėtingesnė užduotis, nei pergroti pop grupės „Metallica“ koverius. Plius „Dagamba“ bičai yra tiesiog nurautai geri instrumentalistai – klavišus užgulęs lietuvaitis atrodė momentais, kad groja nebe dvejomis rankomis, o ir kojomis. Iranietis, kurs buvo atsakingas už perkusiją bei finalinės dainos vokalą – keitė mušamąjį instrumentą į vis egzotiškesnį ir archaiškesnį įnagį. O ką latviai su violončelėmis išdarinėjo… Vaje.

2015 08 06 Galingi Gruzijos balsai: ansamblis „CHVENEBUREBI“ Piano.lt vasaros terasoje

Panašios dvejonės „varyti ar nevaryti“ buvo apnikusios ir su Gruzinais. Laimei atėjau į koncertą nė kiek nepavėlavęs. Piano.Lt terasoje laukė arti-sausakimšas kiemelis, O ant scenos – 6 vyrai iš kurių trys – grojo įvairiausiais archaiškais instrumentais (vienas buvo toks senas, jog jį, sakė, po koncerto ar keleto – priduos į muziejų). Itin bendraujantis su žiūrovais grupsas. Nenusakomai nuoširdus, giliai paprastas, vyriškai tvirtas ir įdomia, savita charizma spinduliuojantis.

„Visos, na, beveik visos dainos pas mus yra apie meilę“ – rusiškai su iki skausmo anekdotuose nufolklorintu akcentu porino žiūrovams centrinis ansamblio žmogus. – „Štai ši daina yra apie mergaitę. Ir… ji taipogi yra apie meilę“. – taręs uždainavo apie visiems gerai žinomą mergaitę vardu Suliko. Visiškai bent man nelauktai buvo sugiedotas Lietuviškas himnas. Koks tvirtumas, koks giliaširdiškumas, koks gražumas! Visi susirinkusieji kaip mat pakilo iš savo vietų ir kaip, kad būdinga lietuviams – kiek nedrąsiai pritarė už krūtinės dešine ranka susiėmusiems gruzinams. Neperteiksi to jausmo, tos dvasios ten tvyrojusios jokiais žodžiais ar gražiausiomis foto.

Prasitarė tasai prietėlius, kad turi 4 hektarų vynuogyną, iš kurio galima išspausti tiek vyno, kad „užteks Jums visiems savaitei, tik atvažiuokit!“ – sakė anas – „aš čia visiškai rimtai ir nuoširdžiai sakau, nes myliu ir gerbiu Lietuvą bei jos žmones. Mes juk broliai, tiesa? Po koncerto prieikit prie manęs, susitarsim!“ Na, negalima buvo nepamilti tų vyriokų už jų tokį atlapaširdiškumą. Paprastą, be jokio šešėlio ir skaidrų kaip šaltinio vanduo.

O muzika… O atlikimas… Vėl kaip ir su Latviais galima ištarti „vaje“. Buvo iš ties sunku suvokti kaip jie taip šviesiai ir be jokių priemaišų pustoniuose ar šiaip klaidų gali dainuoti šešiais visiškai skirtingais balsais. Net nežinau atitikmens ar palyginimo, kurį kaip pavyzdį iš muzikos galėčiau pateikti, bet gal tai pagal sudėtingumą galėtų būti Lietuviška sutartinė? Visiškai gryna ir skaidri dermė, susiklausymas bei susiderinimas. Klausydamas net žandikaulį momentais pamesdavau ant žemės, kai vyrai giedodavo (kad net Piano.lt kiemelio langai barbėdavo!).

Po koncerto ansamblis „CHVENEBUREBI“ noriai dalino autografus ant CD, priiminėjo padėkas ir galiausiai fotografavosi asmenukėms. Norėjau ir aš įsigyt CD, tačiau pagailėjau Eurų, o dabar štai graužiuosi. Juolab, kad gruzinai sakė, jog „jei jūs norėsit, mes jums juos padovanosime, tik prieikit prie mūsų pasišnekučiuoti!“ Pasakiškas koncertas, nerealus ketvirtadienio vakaras, gardi ledinė Latte kava Piano.lt kiemelyje o ir šiaip  – Kristupo Vasaros Festivalis yra labai labai jėga!

Visa vyksmo programa yra štai ČIA. Ir vos ne kas antras koncertas yra MUST BE.
Just dare to try and you will see!