Gegužės 6–12 d. Vilnių vėl užlies šiuolaikinio šokio banga. Ji į 19-ąjį „Naujojo Baltijos šokio“ festivalį atneš Flamandų šokio srautą, pirmą kartą Lietuvos žiūrovai išvys Kinijos šiuolaikinio šokio žvaigždes, mūsų kaimynai – latviai, estai, taip pat buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje esančių valstybių choreografai – pristatys savo naujausius darbus. Laukia dvi lietuvių premjeros ir daugybė įsimintinų įspūdžių.

Trupės, kurias verta įsidėmėti

Šiųmetį „Naujojo Baltijos šokio“ festivalį atidarys Belgijos-Norvegijos-Japonijos trupės „fieldworks“ spektaklis „As if nothing has been spinning around for something to remember“, kuriame vaidina ne tik šokėjai, bet ir kulisai bei helio dujų balionai. Tas pats, kuriam gruodį Osle per Šiaurės šalių šokio vitrinos atidarymą plojo keletas šimtų šokio prodiuserių iš viso pasaulio.

Atidarymo vakarą žiūrovai taip pat išvys flamandų choreografo Jano Martenso spektaklį „Prakaituok, vaikeli, prakaituok“. „Įsidėmėkite šią pavardę – J. Martensas pas mus atvažiuoja kaip vienas perspektyviausių Europos choreografijos jaunosios kartos atstovų. Bet prognozuoju, kad po keleto metų galėsite didžiuotis matę vieną pirmųjų pasaulinės šokio žvaigždės darbų“, – sakė festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovas Audronis Imbrasas.

Trečią festivalio dieną Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje du savo darbus pristatys žymiausia Kinijos šiuolaikinio šokio trupė, pasirodanti tik pačiose geriausiose pasaulio šokio scenose ir festivaliuose – TAO šokio teatras iš Pekino. Per septynerius savo gyvavimo metus, su choreografu Tao Ye priešakyje, trupė jau apkeliavo daugiau kaip 30 šalių penkiuose žemynuose.

Gegužės 10 d. įspūdingą savo lyderio, išskirtinės Suomijos ir Šiaurės šokio asmenybės Jyrkio Karttuneno šou „Daugybė Džemainos veidų“ parodys Helsinkio šokio trupė. Suomijoje 2012 m. šis spektaklis apdovanotas kaip geriausias metų teatro kūrinys, šiemet keliaus beveik po visas Šiaurės ir Baltijos šalis.

Trys išskirtinio dėmesio flamandams priežastys

„Flamandų šokio gūsį“ („A Touch Of Flemish Dance“ – angl.) festivalio organizatoriai nusprendė pristatyti dėl kelių priežasčių. Pasak A. Imbraso, flamandų šiuolaikinis šokis unikalus tuo, kad, nors kuriamas palyginti mažos visuomenės (flamandų Belgijoje yra kiek daugiau negu 6 mln.), per pastaruosius du tris dešimtmečius padarė neadekvačiai didelį poveikį pasauliniam šokiui ir scenos menams. „Daug svarbiausių festivalių ir scenų tiesiog springo flamandų spektakliais“, –  prisiminė festivalio vadovas.

Be to, šie metai simboliški: Lietuva įsivedė eurą, kuris daug kam pirmiausia siejasi su Briuseliu ir jo ekonomine politika. O Lietuva, kaip dabartinė savarankiška valstybė, mini ketvirčio amžiaus jubiliejų.

„Mums, šokio žmonėms, norėjosi tokiu būdu priminti vieną galingiausių šokio įspūdžių tarybinės Lietuvos pabaigoje, kuris, mano akimis, padarė didžiulį poveikį kultūriniam anos visuomenės laisvėjimui: 1987 m., prieš pat prasidedant išsivadavimo procesams, Vilniuje keletą dienų gastroliavo tuo metu bene įtakingiausio Europos choreografo Maurice’o Béjart’o legendinė trupė „Ballet du xxe siècle“ iš Briuselio. Būtent Vilniuje tada užsibaigė oficiali šios trupės istorija – paskui ji buvo išformuota, – pasakojo A. Imbrasas. – Gyvename keistą laikotarpį, kai dalis visuomeninių procesų mūsų šalyje primena nuotaikas iškart po Nepriklausomybės atgavimo, tai puoselėju norą padėti flamandams paveikti Lietuvos ir viso mūsų regiono šokio procesus panašiai, kaip anuo metu suveikė „Ballet du xxe siècle“ pasirodymai.“

Šiuolaikinio šokio tinklų festivalis

Pasak A. Imbraso, šiųmetį festivalį galima vadinti šiuolaikinio šokio tinklų festivaliu. „Kinai į Vilnių atvažiuoja besimezgančio Kinijos ir Rytų bei Vidurio Europos šokio bendradarbiavimo tinklo kontekste. Su Europos šokio tinklu „Aerowaves“ pradedame tęstinį projektą – kasmet pristatysime po tris jaunų žemyno choreografų darbus. Helsinkio šokio trupę pristatome su keletu Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijų, susibūrusių į regioninį šokio sklaidos tinklą. Geopolitinė padėtis išprovokavo idėją pradėti mainus tarp buvusios LDK teritorijoje esančių valstybių šiuolaikinio šokio festivalių: pamatysime įdomiausius metų Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos pastatymus“, – sakė festivaliovadovas.

Taigi gegužę savo darbus Lietuvos žiūrovams taip pat pristatys latvės Kristīne Vismane, Olga Žitluchina, estų trupė „Cabaret Rhizome“, lenkų choreografai Sławomiras Krawczyńskis, Tomaszas Wygoda ir Anna Godowska, ukrainiečių trupė „Buchok ART Family“, baltarusių „ID šokio projektas“. Į festivalį atvyksta ir Jungtinės Karalystės atstovai – choreografai Moreno Solinas ir Igoris Urzelai. Net šešias dienas šokio mėgėjus inovatyviai keliauti laiku ar net į realybę, kuri neegzistuoja („immersive reality“ – angl.), kvies belgai „CREW_eric joris“.

Dvi lietuvių premjeros ir tautietės iš užsienio

Šiųmetę festivalio Lietuvos programą sudaro dvi premjeros – Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Monstrai“, kuriam choreografiją kuria prancūzas Samuelis Mathieu, ir urbanistinio šokio teatro „Low Air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, Igorio Stravinskio baleto motyvais. Pastarajame spektaklyje jėgas sujungė penki gatvės ir šiuolaikinio šokio atlikėjai bei keturios jaunos talentingos pianistės – kūrėjai žada intriguojantį pasirodymą.

Menų spaustuvės Juodojoje salėje savo darbus pristatys ir dvi užsienyje gyvenančios lietuvės – Raimonda Gudavičiūtė (Vokietija) ir Ieva Kuniskis (Jungtinė Karalystė). Kartu su I. Kuniskis spektakliu į Lietuvą po ilgos pertraukos kaip atlikėjas grįš buvęs Kauno šokio teatro „Aura“ solistas Darius A. Stankevičius.

Programą papildys Menų spaustuvės Kišeninei salei sukurtas jaunų choreografių Sigitos Juraškaitės ir Agnietės Lisičkinaitės darbas „Popular Problems“ ir lietuvių choreografų bei trupių „Pitch session“ pobūdžio prisistatymas, labiau skirtas profesionaliems festivalių ir teatrų vadybininkams, bet atviras ir paprastai publikai.

Iš viso festivalyje dalyvaus 19 trupių, jungtinių grupių ar choreografų, atstovausiančių 18 valstybių ir pristatysiančių 22 šokio ar su šokiu susijusius kūrinius.

Bilietus į festivalio spektaklius nuo balandžio 16 d. bus galima įsigyti www.tiketa.lt. Visa informcija apie trupes, chorografus ir spektaklius – www.dance.lt.