Trumpos Tarptautinio kino festivalio „Kino Pavasaris“ rekomendacijos Jūsų dėmesiui. Tradiciškai su subjektyviais įvertinamais, bei pagrįstais verdiktais. Tikėtina, kad pravers ne vienam šį savaitgalį.

Šiuolaikiniai žvėrys / Wild Tales (2014, Argentina, Ispanija)

Kol kas tai geriausias filmas kurį teko išvysti festivalyje „Kino Pavasaris“. Tai brutali, social-nihilistiniu juodoju humoru persmelkta drama susidedanti iš šešių atskirų etiudų / istorijų. Per tų „tales‘ų“ prizmes gvildenamos tokios problemos, kaip akis už akį teisingumas; žiaurumas vardan keršto; likimo neišvengiamumo paradoksai; karšta it derva meilė patyrus neištikimybės kartėlį ir t.t. ir pan. Filmas nepalieka vienpusio įspūdžio, nes momentais norisi kvatotis, momentais prisidengti akis, momentais tiesiog pasilieki dramatiškai suglumęs. Tačiau, juosta dėl savo formato žiūrisi labai lengvai, nuotaikingai ir kas be ko – žiauriai įtikinamai.

Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: Nežiūrėti tik tiems, kas nenori patirti aštrių emocijų, o mieliau renkasi lengvus filmus.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=QUnXv6R2HI8[/youtube]

Apvaisintojas / The Inseminator (2014, Vietnamas)

Tai – poetiškas filmas. Tiesiog sunku nusakyti kaip neįprastai nuostabiai perteiktas Vietnamo gamtos grožis jame, tiek per įstabius gamtinių landšaftų vaizdus, tiek per charakteringus aktorius (net nekalbu apie jame vaidinusią merginą). Juosta, galima sakyti susideda iš trijų dalių. Pradžioje ji atrodo kaip dar viena nuostabaus grožio natūr-filosofinė drama, po to režisierius į judesį įnarplioja klampiojo siurrealizmo štrichus, kol galiausiai viskas baigiasi simbolistiniais klausimais. Verta pažymėti, kad „Apvaisintojas“ tai filmas, kuris yra uždraustas rodyti jo gimtinėje, Vietname, kas tik dar labiau suintriguoja, tiesa?

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: žiūrėti TIK kino gurmanams, nes tai paini trijų veikėjų istorija, paremta minėta natūrfilosofija, siurrealistika ir simbolizmu.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=8M7bFkTY9F8[/youtube]

Ką mes veikiame šešėliuose / What We Do In The Shadows (2014, Naujoji Zelandija, JAV, Vokietija)

Į šitą filmą drąsiai gali eiti beveik bet kas. Na, mano tėvams jis netiktų, kaip uoliems tikintiesiems ir jogą praktikuojantiems, bet visi kurie yra paprastesni, vertina subtilųjį, nebanalųjį ir juodąjį humorą – būtent dėl to ir eina šitan filman. Scenristai ir režisieriai šios juostos yra ne bet kas, o stand-up muzikiniai komediantai „Flight Of The Conchords“, kurie daugumai yra žinomi dėl jo kultinio viralinio gabalo „Buisness Time“. Tai filmas / parodija apie nūdienoje gyvenančių vampyrų „naktienybę“, jų santykius buityje, vienas su kitu, mirtingaisiais, bei galų gale amžinoje meilėje…

Įvertinimas: 8/10
Verdiktas: tie kas yra pasiilgę geros komedijos – eina į šį filmą bėgte.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=IAZEWtyhpes[/youtube]

Pokalbiai su dievais / Words With Gods (2014, Meksika, JAV)

Tai buvo laukiamiausias mano „Kino Pavasario“ filmas. kaip ir „Šiuolaikiniai žvėrys“ tai – etiudinio tipo kino juosta, kuomet viena teminė linija vystoma pasiremiant atskiromis, tačiau itin tampriai susijusiomis istorijomis. Čia tokios yra viso aštuonios. Filmas ypatingas tuo, kad sukūrė jį toks kultinis žmogėnas kaip „Amores Perros“, „21 Grammes“, „Babel“ scenarijų autorius Guillermo Arriaga – kitaip tariant jau legenda tampančio režisieriaus A. G. Inarritu pilkasis kardinolas. Be to šiam filmui jis pasikinkė 8 skirtingus režisierius, kuris kiekvieną tą etiudą perteikė per savo kūrybinę prizmę. Beigi ten filmuojasi Kusturica, skamba Peter Gabriel muzika ir… Atrodo apsiverk, koks bus geras filmas, ane? To ir aš tikėjausi, bet deja, deja… Didžiausi lūkesčiai subliuško it ta pripučiama moteris. Filme jokios dramos, jokio „užsuktumo“, viskas labai tiesmuka, prėsku ir netgi tiesiog aštuntokiškai banalu. Tikrai Arriaga rašė jam scenarijų?? Rodėsi, kad mūsiškė Žemaitė kadaise geriau pavarė, nei Guillermo…

Įvertinimas: 4/10
Verditkas: žiūrėti nebent tik klapčiukams ir pradedantiesiems „filosofams“.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=hXCbEiDVzuc[/youtube]

Leviatanas / Leviathan / Левиафан (2014, Rusija)

Pati niūriausia juosta matyta „Kino Pavasaryje“. Pamenu kaip važiuodamas su taksistu klausiau jo apie šį filmą, tai anas numojo ranka sakydamas „Ai, ką čia tokius š**nus filmus žiūrėt, kur rodo kaip viskas yra žiauru, niūru ir be galo beviltiška Rusijoje… Va su žmona „Whiplash“ žiūrėjom – labai patiko“. Ir ką aš galiu pasakyt – jis teisus. Visą filmą esi priverstas žiūrėti į nuolatos degtinę iš stiklinių geriančius rusų provincialus, biurokratus, policininkus, advokatus, gimines ir t.t. Jų laisvalaikis tai tuščių butelių šaudymas su Kalašnikovu. Jų tesingumas paremtas… Teisingumas, parodoma, kad Rusijoje tokio dalyko iš vis nėra net cerkvėje. Viena kas patiko šiame filme tai… dar liūdnesnė pabaiga. Ta prasme happy endo nebuvimas. Sukrėtė be galo ši josta ir sukėlė pyktį. Džiaukis Lietuvi, kad gyveni Lietuvoje.

Įvertinimas: 8/10
Verditkas: šiaip nepatariu žiūrėti šio filmo niekam, bet nenuginčyjama ir tai, kad tai stipri niūriu ruso-realizmu persmelkta juosta.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=5vyXPm8KIqQ[/youtube]

Dievo užmiršta skylė / Cut Bank (2014, JAV)

Johnas Malkovichius, Billy Bobas Thorntonas, Edwardas Zwikas – toks štai ešelonas vaidina šiame, aha, detektyve. Aktoriai geri, operatoriaus darbas normalus, kilmės šalis – Holivudas, bet… detektyvas. Nežinau kaip kitiem, bet bent man tai nuobodu žiūrėt tokius filmus kino teatre, kur tikiesi kažkokios aštresnės emocijos, gilesnės minties ar tiesiog subtilesnės atmosferos. O šiame filme nieko to nėra. Eilinė juosta, kurą geriau būtų žiūrėti su šeima tiesiog neįpareigojančiai prie TV. Nes nieko ten įsimintino ar intriguojančio nėra, o tik skambūs vardai.

Įvertinimas: 5/10
Verdiktas: tiesiog detektyvas ir nieko daugiau.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=uvavIfjTDaE[/youtube]

Pjautivė žaizda / Navajazdo (2014, Meksika)

Filmo aprašymas „KP“ puslapyje iš ties intriguojantis, tačiau vaizdas ekrane tokio pačio džiaugsmo akims tikrai nesuteikia. Apie narkomanus teko matyt ir kur kas subtilesnių dokumentinių filmų, kad ir praeitamet „Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalyje“ regėtą „Galutinis tikslas“, kuriame pasakojama vieno vyriškio tragiška istorija, filmo pabaigoje virtusi visišku „dugnu“. Gi „Navajazdoje“ rodomos ir muštynės, girdisi ir filosofiniai pasvarstymai apie Dievą, parodoma ir atviros pornografijos, bet nesiriša tai į kažkokį vieną lydinį, kuris smogteltų ar per makaulę, ar per vaizduotę, ar per širdį.

Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: Kažko gilesnio šis filmas nepakabino, siužetas neįtikino, nuoseklumo čia taipogi trūko.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=_XodDwzm_bo[/youtube]