Per Šv. Kalėdas A. Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas paliko itin šiltą įspūdį. Buvom ne tik visa šeima, bet dar vieną atlikusį kvietimą iškeitėm prie įėjimo į saldainius. Žinoma buvo jame ir keletas minusų – apšvietimas per daug pjaustė akį ir nebuvo temiškai priderintas, o labiau chaotiškas galios demonstravimas. Plius jautėsi, kad muzika šiam koncertiniam spektakliui parašyta prieš 19 metų – nors ir galima buvo rasti „Skylės“ braižą, bei stilių eklektiškumą (nuo bliuzo iki noise-rock), tačiau ir jautėsi jaunatviškumas. Šiaip ar taip, vos pamačiau, kad bus „Skylės“ koncertas Vasario 16-tos proga – lėkiau į jį, iš tos visos gausybės renginių atflirtavęs, nė nesidairydamas.

Nesidairydamas ir nesigilindamas iš anksto kas jame bus ir kas laukia. O buvo ohoho! Šventinis ir vėl gi proginis koncertas startavo visiems itin iškilmingai sugiedant Tautos himną. Ir jau su pirma daina – siurprizas – ant scenos Svaras iš „G&G Sindikato“. Vėliau jo pavyzdžiu sekė Samas iš brutalios grupės „BIX“, beveik pusbroliai baltarusiai pasivadinę kolūkietiškai – „Trubetskoy“. Tada Ukrainiečiai „TaRuta“, kurių išstojimas buvo itin jautrus, po to man nežinomi lenkai, bei galiausiai braliukai – kaip gi be jų – tai pagoniško metalo atstovai, mūsuose itin mylimi „Skyforger“.

Viso sugriežta buvo virš 20 dainų iš jų, apdovanotais ir pripažinimo sulaukusio, albumo „Broliai“. Šis diskas yra pašvęstas ir įkvėptas Lietuvos pokario partizanų, „miško brolių“ kovų, o plokštelės „mūza“ yra jų vadas Lionginas Baliukevičiaus-Dzūkas ir jo „Partizano dienoraštis“. Prisipažinsiu, kad šio albumo ne tik, kad neturiu iki šiol fiziniu pavidalu, bet jo nė nesu dorai klausęs. Tačiau ar tai pakenkė mano sveikatai koncerto metu? Manau, priešingas atvejis. Nes kiekvieną kompoziciją buvo galima ištirti kaip neatrastą polių. išgyvenant pasinerti į užkasus samanose, pabuvot pušies kamieno šešėlyje betykojant priešo, galų gale patirti vienybę, bendrumą, brolybę tiek taip kaip jautėsi tuometiniai herojai, tiek su salėje susirinkusiais geros muzikos gerbėjais ir nuoširdžiais Lietuvos patriotais.

Koncertas truko apie 2 valandas, tačiau nei kiek neprailgo, nes kaip ir Kalėdinis, buvo eklektiškas, su nuolat palaikoma įtampėle – jos šuoliais aukštyn žemyn, taip maksimaliai išlaikantis dėmesį viso pasirodymo metu. Kaip minėjau buvo ir „Skyforger“ metalo, ir lyriškų Aistės arijų, ir pašėlę bei kvanketlėję rokenroleriai „Trubetskoy“ besiardantys, ir šokinėjantys po visą sceną. Susirinkusiųjų tarpe plevesavo ne tik ne viena trispalvė, tačiau ir Lenkiškos, bei kas be ko Ukrainietiškos vėliavos. Žodžiu, brolybė, lygybė, taika, muzika, meilė.

Atrodo grupė „Skylė“ su Aiste priešakyje žada tapti, kaip aš pavadinsiu, „teminiu reiškiniu“, mat kitas jos koncertas irgi bus proginis. Šįkart – pavasario lygiadieniui pašvęstas. Kol kas detalių apie jį – jokių, bet kad laukia dar vienas muzikalus, teatrališkas, gracingas pasirodymas – nė neabejoju.