Nemirtinga, legendomis apipinta ir aukso raidėmis į roko istoriją įrašyta kelrodė žvaigždė – taip yra vertinamas The Rolling Stones 1969 m. turas po Šiaurės Ameriką, o šių metų lapkričio 7 d. sukako lygiai 45 metai nuo jo starto.  Šia proga „Kultūrnamis“ pristato trumpą šio turo užkaborių apžvalgą.

Taip jau gavosi, kad šis The Rolling Stones turas laisvajame pasaulyje tapo simbolinėmis hipių eros palydėtuvėmis. Gražus ir spalvingas 7 deš. psichodelinis sapnas ilgainiui transformavosi į purviną, narkotikuose ir alkoholyje skęstanti košmarą, visu smarkumu siautėjo karo gaisras Vietname, o dangus apsitraukė sunkiais artėjančios audros debesimis – šį momentą  nuostabiai užfiksuoja  „Gimme shelter“ iš gruodį išleidžiamo albumo „Let it bleed“. Žodžiu, kol viskas aplinkui vysta ir nyksta, Stonesai, atvirkščiai, šioje tamsoje tarpsta – prasideda pats kūrybiškiausias etapas grupės istorijoje.

The Rolling Stonesai į JAV grįžo po 3 metų petraukos, o per tą laiką šis bei tas pasikeitė. Koncertai persikėlė į milžiniškas arenas, klausytojų tarpe spiegiančias mergičkas pakeitė užgrūdinti roko melomanai, imta naudoti daug galingesnę garso aparatūrą ir t.t. – visa tai lėmė pokyčius turų logistikoje, finansiniame modelyje ir, svarbiausia, pačiuose pasirodymuose.

Šiame ture britus apšildydavo B.B.Kingas, Chuck Berry, Ike ir Tina Turneriai bei Terry Raidas. Neretai per vieną dieną būdavo atliekamos dvi programos, tad antrasis tos dienos Stonesų koncertas dažnai baigdavosi vėlai naktį. Būtent šio turo metu grupė pirmą kartą buvo pradėta pristatyti kaip „the greatest rock and roll band in the world“.  Stonesų koncertai šį titulą pateisindavo su kaupu – vien ko vertas pirmas kiekvieno pasirodymo kūrinys, tik šiam turui būdinga tokia riebi ir galinga „Jumpin‘ jack flash“ versija.

Įdomu, kad turą Stonesai pradėjo tarsi ir nelabai susigroję, – priedo, tai buvo pirmasis turas be liepą numirusio Brian Jones ir su jį pakeitusiu 20-mečiu Mick Taylor, – bet chronologine eile besiklausydamas turo įrašų girdi ir jauti, kaip užgimsta grupės narių tarpusavio pajauta, kaip pradedamos kartoti pasisekusios improvizacijos, netgi keičiasi kūrinių aranžuotės.

Galiausiai grupė taip įsivažiavo, kad būtent šio turo metu buvo sugrota ne viena mano mėgstamiausia kokio nors kūrinio versija – „Stray cat blues“, „Satisfaction“, „I am free“, galbūt „Midnight Rambler“ (varžosi su 1973 m. Briuselio versija) ir, žinoma, nesvietiškai puiki „Sympathy for the devil“ su dviem solo (nuo 3 min):

“If Keith’s solo presents a primordial Lucifer, Taylor’s presents the Prince of Darkness in all his splendor, majestic and beguilingly playful.”

Lapkričio 27 d. ir 28 d. vakarai New Yorko Madison Square Garden arenoje buvo Stonesų triumfas – šiais pasirodymais Amerikos elito akivaizdoje jie galutiniai įtvirtino savo, kaip vienos įtakingiausių ir reikšmingiausių grupių pasaulyje, statusą. Kaip jums „Satisfaction“ pėkla?

1969 m. turo metu The Rolling Stonesai buvo kaltinami lupikavimu – atseit bilietų kainos į koncertus buvo pernelyg aukštos. Kartu daugelis fanų liūdėjo, kad bilietų į koncertus buvę labai mažai, – paklausa žiauriai  viršijo pasiūlą, – tad Stonesai nusprendė parodyti gražų gestą ir suorganizuoti nemokamą koncertą. Ši istorija yra verta atskiro straipsnio, bet trumpai nusakant, reikalas pasaulį išvydo tikrai gera organizacija negalėjusiu pasididžiuoti Altamonto festivalio pavidalu. Jis turėjo tapti westcoasto Woodstocku, bet viskas pasibaigė kur kas liūdniau: gruodį ir Kalifornijoj šalta, prastos kokybės narkotikai iššaukia bad tripus, iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku kur įvyks festivalis, girti baikeriai paimti apsauginiais ir t.t. Žodžiu, Stonesam grojant „Under my thumb“ prie scenos buvo nužudytas žmogus.

Deja, ši liūdna istorija tapo kulminaciniu 1969 m. The Rolling Stones turo, o kartu ir hipių eros palydų, momentu, į šešėlį nustumdama esminį momentą – Stonesai  šiame ture grojo žvėriškai gerai. Nors dažnai nederėdavo gitaros, sproginėdavo stiprintuvai, bet energija, entuziazmas, įsijautimas, kūrybiškumas ir nuoširdumas viską atpirkdavo su kaupu. Tai buvo tikras, tamsus, pavojingas ir seksualus rokenrolas.

Pasiklausyt ir paveizėt:

Gimme Shelter (1970) – įdomi dokumentika/kronika apie Stonesus ir Altamonto festivalį.

The Rolling Stones: Get Yer Ya Ya‘s Out. Oficialus šio turo live įrašas. Kiek overdubintas, ypač pagadintas „Jumpin‘ jack flash“, bet šiaip labai geras reikalas.

The Rolling Stones live in San Diego. Geriausios kokybės bootlegas iš šio turo. Įraše grupė skamba lygiai taip pat, kaip ir skambėjo – jokių korekcijų, gryna autentika.