Visus neabejingus gėriui, taikai, ramybei ir vidinei šviesai sakau – būk ne pasyvus – sakyk NE blogiui. Rodyk jam didelį, didelį vidurinįjį pirštą. Sakoma, kad prieš blogį reikia kovoti pacifizmu, altruizmu, asketizmu, nuolankumu, pamaldumu ir galiausiai apskritai jo pusėn nežiūrėti – tada tu automatiškai krypsti į gėrį. Kas yra visiška tiesa. Bet ir tuo pačiu eiliniam žmogeliui tai yra tolygu praktiškai aklavietei, nes visos tos tiesos ir praktikos taip lengvai nėra įvaldomos. Pasiduoda jos kokiam 0,1 ar max 2 procentams visos žemės populiacijos, o ką daryti kitiems?

Tiesiog atsipalaiduoti. Žmonės, paliesti aukštesnės jėgos, rašo, ir rašo daug. Filosofinės knygos, moksliniai tyrinėjimai, amžinosios religinės dogmos, „We Are The World“ himnai – tų „rašliavų“ yra be galo daug. Ir kas geriausia jos visos yra  geros, pilnos betarpiškos tiesos ir naudingų gyvenimiškų patarimų. Tačiau ne veltui E. M. Remarkas savo romane „Juodasis Obeliskas“ išvedė auksinę tiesą apie visas filosofines (tuo pačiu ir sakralias) knygas – jei būtų ta VIENA iš ties VEIKIANTI, t.y. realiai išgelbėjanti pasaulį nuo visą amžinybę vykstančios agonijos – visas kitas knygas būtų galima tiesiog sudeginti. Perdažyti ir išmesti.

Ir skaityk tu neskaitęs, melskis nesimeldęs, kurk „Heal The World“ dainas nekūręs, vadovaukis 10-čia Biblijinių įsakymų – reikia susitaikyti su tuo, kad pasaulis kaip buvo, taip ir liks ne itin patraukli vieta gyventi. Viskas vis tiek suksis pagal pasiūlos / paklausos makabriškus dėsnius, kuriuose vyrauja šių svertų traiškomi individai ir ištisos civilizacijos, per narkotikus, įvairiausių formų vergovę, prievartą, galiausiai žudynes ir masinį psichologinį, fizinį, dvasinį išnaudojimą bei smurtą.

Velnias yra durnas – netikit? Patikėkit manim, kaip nežinančiu, bet puikiai suprantančiu, kad MES esam už jį kur kas protingesni. Taip, kiekvienas mes velnią nešiojam savy ir TAI suvokdami mes automatiškai esam už jį stipresni. Nes mums yra duotas gebėjimas jį identifikuoti (taip tuo pačiu jį palaipsniui naikinti). Blogiausia yra gyventi nežinioje. Kad ir tas velnio didysis bajeris t.y. bandymas mus įtikinti, kad Dievo nėra, nepaveikia net Mamontovo – pažiūrėkit, koks jis yra geras ir puikus žmogelis, nors ir netikintis. Masė yra tokių (kurie galvoja, kad Dievas neegzistuoja), bet tai ne kliūtis jiems gyventi pagal 10 Biblijinių punktų. Galų gale net Budistinė religija tuo vadovaujasi, arba šių laikų mistikas Eckhartas Tolle, kuris savąjį nušvitimą įvardija ne Dieviškumu, o krikštija „Esatimi“.

Ir net tas patsai švenčiausias žmogus (galbūt imkime kaip pavyzdį Kristų) ir pas jį smiltelė – 0,00000000000~01 procento taipogi buvo „netikštojo“ prado, nes velnias pasireiškia per materiją (šiuo atveju kūną; jo jutimus, instinktus, silpnumą). Jis gimė tam, kad per savo milijoninę procento dalį velnio išpirktų ne „mūsų nuodėmes“, o Tiesą per atvėpusius velnio žabtus. Velnias norėjo tą smiltį sau susigrąžinti, tikėdamasis kartu pasiimti ir 100 proc. Kristaus (prisiminkime visus jo gundymus). Tačiau Hado valdovas eilinį kartą buvo išdurtas – pasiekė savo, nukryžiuodamas „Dievo sūnų“ kai šis nepasidavė (t.y. kaip ir visiems mums žemėje – suteikė kančią, kas yra jo misija nr. 1 žmonėms), tačiau pralošė visą karą – parodydamas save, savo kėslus. Mes jį išvydome visu gražumu, mes jį pamatėme jo lūzeriškumu.

Tad jei beskaitydami jūs jau kaip reikiant atsipalaidavote, sekantis žingsnis būtų… Duoti tam DURNIUI kelią. Bet pala, sakysit jūs, kaip galima duoti „durniui“ kelią, jei visuose didžiuosiuose raštuose teigiama, kad „neveiklume gimsta velnias“, kad „constant shallowness leeds to evil“ ir t.t.? Paimkime, kaip pavyzdžius, du atsitiktinius paskutinio šimtmečio manifestus (ar vyksmus); vienas būtų Johno Lenono ir Yoko Ono performancas pavadinimu „Bed Peace“, kitas – didysis nūdienos pasaulio galvos skausmas – V. Putinas ir jo šėlionės. Paanalizuokime situaciją per šias dvi mizanscenas.

Nei viena religija, nei vienas mistikas ir nei viena tikra filosofinė tiesa nesako „Prieš blogį kovok jo ginklu“. Iš anksto turiu duoti remarką, teigdamas, kad visos religijos yra absoliučiai vienodai geros, nes absoliučiai visos jos kalba apie tas pačias tiesas, tik SKIRTINGAIS ŽODŽIAIS. Pamirškite klausimus kaip „ką jis čia svaigsta „geros“, juk buvo Kryžiaus žygiai su pagonių kruvinais krikštais, o dabar dar ir visokie Džihadai iš Islamistų ir musulmonų pusių…“ Visi šitie dalykai tėra velnio apsėstų žmonių religijų iškraipymai ir tai neturi nieko bendro su Dieviškumu ar sakralumu, ar tos religijos tiesumu bei ėjimu link apsivalymo ar netgi nušvitimo. Būtent tą ir perkando Johnas su Yoko, nes tokia, ir buvo jų „Bed Peace“ manifesto esmė – prieš smurtą, savotiškas užpakalio blogiui atkišimas. Jokio atoveiksmio prieš evil veiksmą.

Panašiai elgiasi ir didieji mistikai, atradę ramybę nušvitime – jie neina per pasaulį su iškeltomis vėliavomis, nerėkauja ir nesireklamuoja. Turiu omenyje tuos tikruosius.  Jie ateina į pasaulį tam, kad patrauktų jį paskui save, o ne rėkautų su kardanais. Gėris traukia gėrį. O su šautuvais eina tik visokie psychai… Koks štai ir yra mūsų mielas Putinas (ar Hitleris, ar Stalinas, ar Aleksandras Makedonietis). Jis yra akivaizdžiai pasimetęs savo vidiniame pasaulyje vyrukas. Taip, daugumai atrodo, kad jis kaip tik visus išdūrinėja, demonstruodamas visokius triukus su povandeniniais laivais prie Švedijos ar išgertuvėmis iki paryčių su Berlusconiu. Tačiau puikiai visi žinom, kad pakazuchoje juk visada slypi silpnumas, ar gi ne tiesa?

Jo, kaip ir visų velnio pakalikų laukia vienas likimas – sunkios pagirios. Nes išgėrus iš nelabojo taurės pirmą saldų gurkšnį paprastai antras būna dar saldesnis (ką dauguma iš mūsų puikiai žinom), tada dar gardesnis, kol galiausiai pasiekiamas dugnas. Deja, bet tada tik kokiems 0,1 ar 2 procentams ragavusiųjų pavyksta nuo dugno atsispirti. Jei netikite, pasitikrinkite koks buvo jūsų istorijos metinis pažymys mokykloje – pamokose paprastai išmoko kaip savo likimo dienas baigė, kad ir tas pats Hitleris ir jo visa pragaištinga hegemonija. Lygiai taip pat, ankščiau ar vėliau baigs Putinas. Lygiai taip pat baigia kiekvienas kuris prasideda su tamsiosiomis jėgomis. Pragaištis, bedugnė, kančia, nepabijokime ir žodžio „prakeiksmas“. Jei ne šiandien, tai rytoj. Jei ne šiame gyvenime, tai kitame. Bet faktas tas, kad jei žmogaus bukumui nėra ribų, tai liepto galas visada yra pasiekiamas.

Tad mielas ir brangus skaitytojau, užsileisk Mykolo Jacksono „Heal The World“ arba Iron Maiden „Brave New World“, arba Marijono Mikutavičiaus „Aš labai myliu Lietuvą“ himnus, atsilošk, atsainiai susidėk koją ant kojos, ištiesk vidurinįjį pirštą ir nusišypsok tam kuris tau kasdien knisa protą. Jis pasidaro labai  silpnas, kai pamato mūsų sukastus dantis (t.y. šypseną). Nereikia jokių praktikų, nereikia jokių ypatingų taisyklių laikymosi ar dogmų išpažinimo. Skaityti įvairiausius raštus – taipogi pasitaupykime tai kitam gyvenimui. AT-SI-PA-LAI-DUO-KIME – toks štai geriausias būdas apkvailinti velnią. Paprasta kaip du kart du. Parodyk jam FAKĄ. Nusišypsok. Ir pasakyk artimam žmogui „Labas, mano meile.“