Grupių / projektų / pasirodymų buvo kaip minėjau apie 200. Puslapis (labai neblogas neoficialus WGT gidas) sadgoth.com rekomendavo praleisti vakarą vienoje ar max dviejose venue ir iš vienos pusės jis teisus, nes teko pačioje paskutinėje eilėje klausyt Trepaneringsritualen (kurio pasirodymas buvo prastas, tad pergyvenimo nebuvo, o išeita iš “koncerto” anksti), tačiau visur kitur, kad patekti į kitą erdvę nekilo jokių problemų. Jei turi sveikatos, manding, galima per vakarą aplakstyti ir kokias tris-penkias vietas, bet čia jau maksimum, nes tikrai nesuklausysi pageidaujamų pasirodymų pilna programa. Optimalus variantas – trys venue per vakarą.

Galybė erdvių kas be ko buvo nepamatyta. Ar dėl to, kad nedominantys atlikėjai ten groja, ar dėl natūralaus pervargimo, kuris negelbėdavo net  po 4 skardinių energetinio gėrimo per dieną. Kaip minėjau man teko aplankyti 6 irštvas, iš kurių didžiausią įspūdį paliko Kantine. Teatro ir lofto derinys – super! (ką jau bekalbėti apie ten grojusius artistus) Pati vengtiniausia vieta Theater Fabrick – ir muzikos geros nerasta ten, ir interjeras jaukumu  toli gražu nepasižymi – panašiai kaip ŠMC + Propaganda hibridas, t.y. šalta, šviesu ir sterilu. Tad pakausius “Kiss The Anus of a Black Cat” pora gabalų buvo pasakyta good bye my love boog bye…

Dar buvo variantas šeštadienį užšokt į Sonne Hagal koncertą, kuris bazavosi čia pat šalimais stoties. Bet kai esi miegojęs vos 2 valandas aną naktį – tai pirmu taikiniu su 11 tramvajumi buvo nusliūkinta iki palapinės ir nuo 23 val. iki 9 ryto saldžiai miegota, kad atgauti jėgas. Juolab, kad šeštadienis toli gražu nebuvo įspūdingas muzikine prasme, o sekmadienis laukė gana intriguojantis.

Ir tiesa sakant ne itin pamenu kažko įspūdingo  iš sekmadienio, kas paradoksaliausia. Visa esmė buvo “Slowdive” performancas, kuriame šie legendiniai shoegeizeriai pasirodė be jokių išsidirbinėjimų, madingų šukuosenų, meikapo, povyzos ar pan. Tiesiog paprastai atgrotas koncertas su keliais man žinomais gabalas iš „anų laikų“… Dar vienu ausies krašteliu buvo suklausyti vieni iš favoritų “The Soft Moon”, bei dėl „senų dienų“ Tarja, bet jei pirmieji buvo palikti greit dėl „Slowdive“, tai suomė juos tiesiog apšildė.

Bendrai paėmus festivalis nėra tobulas. Bet tai toks re(n)ginys prie kurio ir kabinėtis negalima. Taip, geros muzikos pagauta buvo mažai (kaip sakė kolega – krizinis šiemet WGT žvaigždžių prasme), taip maistas – prastas, dušai – mokami ir t.t., bet TU PRIVALAI ten nuvykti nors kartą. Muzika ten antrame plane. REIVAS MIESTE, juodaplunksniai ant kiekvienos gatvės kampo, nesibaigiantys nuotykiai kelionėse prie erdvių tramvajais ir t.t. Kaip minėjau – niekas iš tikrųjų gotų negėrė alkoholio ar jokių narkotikų uosle užfiksuota nebuvo. Dauguma mielai pozavo nuotraukoms. Festivalio dvasia nenusakoma, ją reikia patirti, o fotografijos neperteiks to niekaip.

Tad iki susimylavimo Wave Gotik Treffen! Tikintis geresnio line’upo kitą kartą ir dabar žinant „virtuvę“ – bus kur kas paprasčiau viską aplakstyti, pamatyti, išgirsti ir patirti. Kultūrnamis nuoširdžiai rekomenduoja šį festivalį absoliučiai visiems atlapaširdžiams ir ekstravertams. Nes tai didelė šventė, juodosios magijos karnavalas, tamsios atmosferos triumfas, nesibaigiančių nuotykių ir potyrių geizeris.