Pirmadienis, Gegužės 12-ta melomanams tokiems kaip aš buvo gana įsimintina diena. Išėjo kol kas rimčiausias pretendentas į 2014 metų geriausią albumą – Swans „To Be Kind“, bei… „Naujasis“ Michaelo Jacksono diskas pavadinimu „Xscape“. Jei pirmojo laukiau su dideliais lūkesčiais, kurie netgi buvo pranokti, tai iš antrojo absoliučiai nieko gero nesitikėjau. Kaip ir likęs žiniasklaidos pasaulis, kurie vienbalsiai tvirtino, kad tai bus dar vienas b-side‘ų ir left-overių nevalyvas rinkinys. Tad kaip gi yra?
Iš karto po mirties išleistas albumas „Michael“ galima sakyti buvo visiška katastrofa – nei vienos bent kiek į hitą nešančios dainos (išskyrus kartu su Lenny Kravitz įrašytą „I Can’t make it another day“), to pasėkoje sekę itin menki pardavimai (parduota vos apie 500 tūkst. kopijų) ir šiaip Jacko su tuo darbu dar labiau nuėjo užmarštin. Gi „Xscape“ jau nebebuvo „ant liūdnos gaidos“ (iš kart po mirties) išleistas albumas (kad daugiau pirktų), o sulipdytas tokių prodiuserių kaip hip-hop auksakalvio Timblando ir Epic records vado L. A. Reid.
„Xscape“ išleistas trimis formatais – standartinis CD su 8 dainomis, taip vadinimas Deluxe Edition 2xCD su antrame kompakte esančiomis originaliomis Jacksono versijomis, bei „juodžiausiems“ fanams skirtas Deluxe Edition bonus DVD. Ir va čia pasimato visas dviveidiškumas, tai – naujosios versijos ir originalai. „Aš turėjau tas puikias senas dainas, bet turėjau suteikti joms visai kitokį svorį ir atspalvį. Mano misija buvo tokia, kad išgirdus gabalus per radiją, nebūtų šykštu jų klausyti šalimais grojant visiems tiems Lady Gaga, Miley Cyrus ar kitiems pop hitams.“ – kalba Timblandas apie savo prodiusavimą. – „Tai turėjo būti naujieji šokių muzikos himnai.“
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=oG08ukJPtR8[/youtube]
Galbūt jam kartu su L. A. Reidu tai ir pavyko, nes žiniasklaida nors ir ne vieningai, tačiau giria tas pastangas. Tačiau tose naujose versijose tiesiog nebeliko Michaelo, tik jam būdingo braižo, subtilumo ir paprasčiausiai genialaus novatoriškumo. Taip, ne viena ir ne dvi tos senosios dainų versijos skamba per daug „not in these days“, kai kurios daugiau skamba kaip demo įrašai ir jie tikrai neužkariautų šokių aikštelių, o labiau šildytų hipsterio garbanas, tačiau faktas lieka faktu, tai – Michaelas.
Bet žinoma kaip ir bet kokiame dalyke yra ne viena išimtis. Ryškiausią tai, manau, jau esat ne vieną kartą girdėję, tie kas klauso radijo ar šiaip jutubina – „Love Never Felt So Good“. Visiškas perlas ir vasaros super hitas, kuris mane asmeniškai akimirkai gražino į tas liūdnas dieneles kuomet visas pasaulis buvo užvaldytas post-death MJ manijos. Išgirdus dvi naująsias versijas – tiek su Timberlake‘u, tiek be jo – tik ir norėjosi lėkti pienių laukais ant repyto, besivejant vasaros vaivorykštę, giliai įsmigusią į jūrą ir atsimušančią į kopas su meilės formos palmėmis.
Kiti „naujų versijų“ favoritai – „Xscape“ ir „Slave to the Rythm“, kurie buvo panaudoti net ir reklamose – tiek anonsuojant albumą, tiek reklamuojant naująjį Sony flagmaną „Xsperia“. Skamba iš ties giliai, kabinančiai ir ne banaliai. Visas kitas dainas patariu tiesiog klausytis iš antrojo „originalių versijų“ disko. Ten visas drive‘as, ten Michaelo energija, groove‘as, prisilietimas. Dar grįžtant prie super hito „Love Never Felt So Good“, kaip pažymi apžvalgininkai, nors Timberlake‘as šalia Michaelo skamba blankiai ir ano vokaliniai sugebėjimai atrodo kaip „iš šulinio aidintys inkštimai“, tačiau bendrai susumavus tai sėkmingas projektas.
Tad summa summarum, galima teigti, kad taip – Michaelas GRĮŽO. Ir kas svarbiausia, jau nebesitikėjus, žinant, kad dauguma tų likusių įrašytų dainų ir yra pirmoje pastraipoje minėti left-overiai („Love Never Felt So Good“ tarkim yra 1983 metais sukurta demuškė). Be pastarosios dainos, kuri JAU tapo hitu, belieka laukt kaip seksis kitoms, kurioms drįstu teigti teks gerokai pakovoti. Jei joms pasiseks, t.y. prodiuseriai sukurs tinkamus remiksus, galbūt jie iš ties užkariaus šokių muzikos arenas ir topus.
