„Manuo Juodoji Sesuo“ (MJS) – tai bene labiausiai neįvertinta lietuviška grupė (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje). Kadaise rock / synth / goth ansamblis galėjo pasigirti anšlaginiais koncertais, tačiau atslūgus gotikinei bangai, „suaugus“ kartai, naujų vėjų suplazdent juodajai vėliavai neužpūtė.

MJS praėjus daugiau nei 20 metų vis dar groja gotikinę muziką, kaip ir tada, taip ir dabar nesivaiko populiarumo vėjų bei nuožmiai lieka ištikimi sau. To įrodymas – neseniai kauniečių išleistas dvigubas albumas, kuris tiesiog pribloškė savo kokybe, preciziškumu ir išbaigtumu. O juk žinome, kad albumų šiais laikais beveik niekas nebeperka…

Tad apie tai ir dar daugiau buvo pakalbėta su MJS idėjininku Mindaugu Budniku. Kodėl akustinio ir remiksinio albumo „Reversion“ jie nepristatinėjo bažnyčioj; kodėl jis niekad nėra buvęs didžiausiame pasaulyje gotų festivalyje „Wave Gotik Treffen“, kas apskritai Mindaugui yra MJS ir… Skaitykit.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=aP6yKVM8210[/youtube]

Davai pradedam interviu stverdami jautį už ragų. Kodėl naujausio akustinio ir remiksų albumo pristatymui jūs pasirinkot Klaipėdą ir Kauną, o Vilnių praleidot?

Tiesą pasakius, Vilniuje neieškojome erdvės, o kituose miestuose jos pačios mus susirado. Nežinau ar yra būtinybė koncertuoti sostinėje, nes Kaunas yra mūsų gimtasis miestas ir mus ten tiesiog geriau visi žino. Nors atsimenant Varnanaktį „Kablyje“, palaikymas buvo iš tiesų nuostabus. Kodėl gi… Manau, kažkada bus ir Vilnius. Su įprasta, ne akustine, programa grosime Artistuose gegužės 15 dieną.

Ar ilgai jį brandinot, ar daug darbo įdėjot, galų gale, ar finansiškai jis nenuvarė grupės prie bankroto ribos? Juk niekas šiais laikais albumų neperka, o darbas, atrodo, reikalavo daug resursų.

Konceptas gimė gana seniai. Retkarčiais koncertuodavome akustinio skambesio programa. Taip ir gimė mintis tai įamžinti. Antrąją (remiksų) dalį pasisiūlė sukurti mūsų kalvišininkas Egidijus. Pasitarę nutarėme, kad vieno žmogaus kurtiems variantams gali trūkti įvairovės, taigi pasiūlėme tai padaryti mūsų muzikuojantiems draugams. Taip gimė dviejų dalių albumas.

Kalbant apie finansinę pusę, tai mūsų atveju „to“ daryti neapsimoka ir niekada neapsimokėjo. Nieko naujo nepasakysiu, bet Lietuva yra labai maža šalis, o panašios muzikos klausytojų ratas dar mažesnis.

Prie kurios dalies teko ilgiausiai dirbti, įdėti daugiau dūšios?

Be abejo, daugiau prisidėti teko prie pirmosios. Sudėtingoji dalis buvo pakeisti aranžuotę, visa kita – tekstai, dainos „rėmai“ jau egzistavo. Kažkaip paėmus į rankas instrumentus partijos liejosi, klijavosi pačios.

Remiksų dalyje mano indėlis buvo minimalus, prisidėjau tik prie muzikos korekcijos (masterio), tad džiugu, jei pavyko išgauti vientisą skambėjimą.

Norėčiau padėkoti visiems prisėdusiems prie remiksų, taip pat Agnei sukūrusiai ir įgrojusiai savitą Saulės dienų piano versiją, mūsų ex-vokalistei Barborai (kuriai po 20-ties metų pertraukos tai, manau, buvo nemažas išbandymas).

Kas tau, Mindaugai, yra „Mano Juodoji Sesuo“? Grupė, gyvenimas, hobis, tiesiogine prasme – sesė ar dar geriau – neoficiali žmona?

Manau viskas, ką išvardinai. (šypsosi)

Ar visą gyvenimą buvai gotu? Nuo ko prasidėjo juodos vėliavos nešimas? Kokia muzika ar aplinka įtakojo? Ar mokykloje buvai tas pajuodėlis, kurį palikdavo po pamokų, o klasiokai kabinėdavosi?

Man būtų sudėtinga pasakyti, kas tai yra gotas. Jei juo ir esu kažkiek, tai labiau „vidumi“, nei išore. Anuomet,  1991 m., kai pradėjome groti kaip MJS, Lietuvoje, kas tie gotai ir kokie jie, žinojo vienetai. Kitaip tariant, jų čia beveik nebuvo. Tada mes juos įsivaizdavome kiek kitaip, galbūt jie ir buvo kitokie nei dabar, juk 80-taisiais post-pankinė kultūra buvo viena iš pop scenos sudedamųjų dalių! Daugelio grupių muzikoje dominavo romantinis, kartais tamsus skambesys. Manau, didžiąja dalimi tada ir susiformavo mano muzikinis skonis. Sovietiniais laikais nebuvo interneto, kabelinės televizijos ir t.t. Visa informacija mus pasiekdavo iš spaudos, radijo ir audio kasečių , tekdavo į pagalbą pasitelkti daugiau fantazijos.

Aš pats asmeniškai šią vasarą planuoju pradėti gotiškai – vykti į „Wave Gotik Treffen“. Ar teko ten būti? Gal teko grot?

Labai norėjom ir norim pagroti „Wave Gotik Treffen“ ar „Mera Luna“ festivaliuose. Deja, būti pastebėtiems vakaruose yra pakankamai sudėtinga. Reikia pasišventusio, iniciatyvaus vadybininko, galbūt, gero draugo gyvenančio ten, Vokietijoje.

Kol kas galim pasidžiaugti tik pasirodymu „Castle Party“ festivalyje Bolkove 2006 m.

Kodėl to nepadariau kaip žiūrovas? Sunku pasakyti. Gal principo reikalas?

Kaip bendrai nusakytum kas yra gotika? Kodėl ji pastaruosius ~5 metus merdi ir kodėl prieš 10 metų žydėjo? Kas yra ta gotiškoji pasaulėjauta? Kas per žmonės yra gotai?

Nesu „grynuolis“ gotas, tad į šį klausimą didžiąja dalimi turėtų atsakyti žmogus, kuris save laiko tikru gotu. Prieš 15 metų buvo juntamas ryškus dark wave atgimimas – išpopuliarėjo naujos kartos grupės „Rammstein“, Marilyn Manson, HIM. Po truputį tai atkeliavo ir į Lietuvą, atsirado festivaliai, atsirado gotai…

Dabar, ko gero, toji karta subrendo, pasikeitė vertybės… Vartotojiškai visuomenei bei daugeliui tuo metu save vadinusiems gotais tai tapo nebemadinga…

Kokios muzikos klausai? Kas tave įtakoja kaip kūrėją? Su kuo išaugai ir t.t.?

Kaip jau minėjau, mano kūrybą įtakojo 80-tųjų muzika, klausau pačios įvairiausios, taip pat ir dabar madingos muzikos. Manau, tai padeda ilgiau nepasenti ir tobulėti kaip kūrėjui. (šypsosi)

Koks tavo paskutinis aplankytas koncertas, paskutinė žiūrėta sporto transliacija, paskutinė labiausiai patikusi daina?

Paskutinis koncertas buvo kolegų „Siluett“ iš Klaipėdos Kaune. Patiko praeitą vasarą Trakų pilyje stebėtas islandų grupės „Gus Gus“ pasirodymas. Šiaip nedažnai lankausi koncertuose.

Mėgstu automobilių sportą.

Daina… Sunku dabar prisiminti.

Išleidot „Reversion“. Kokie tolimesni jūsų planai? Kokių ambicijų turit? Kokia jūsų ateities vizija? Kaip matai MJS per artimiausius, tarkim, 5 metus?

Yra keletas naujų dainų, tačiau didelių ambicijų Lietuvoje neturime. Čia koncertuoti galimybės yra labai ribotos – praktiškai Vilnius / Klaipėda / Kaunas. Kaip jau minėjau, labiau norėtųsi „emigruoti“ į platesnius vandenis…

Ir pabaigai: ko tikėtis gerbėjams pristatomuosiuose koncertuose Kaune ir Klaipėdoje? Ar bus ten fortepijonas, styginiai, žvakės ir smilkalai?

Turbūt fortepijonas užimtų pusę tų klubų erdvės, o jo atgabenimas ir pageidaujamas styginių kvartetas, gerokai pabrangintų renginį… Bet kodėl gi ne, galbūt kada nors, ką gali žinoti… Tiesą pasakius, labiau norėtume pabendrauti su savo gerbėjais gyvai… Jei tokių liko… (šypsosi)

BLITZ:

1.Juoda ar balta? – Juoda
2. Vynas ar kava? – Vanduo (šypsosi)
3. Akustika ar elektronika? – Atmosfera ir nuotaika
4. Muzika ar tekstas? – Abu
5. Futbolas ar krepšinis? – Autosportas
6. Saulėta vasara ar tikra žiema? – Šiltas ruduo
7. Sportas ar knyga? – Knyga. O mano sportas – muzika
8. Geras metalas ar kokybiškas pop? – Alternatyva abiems
9. Varškės sūrelis ar čipsų pakelis? – Abu priklausomai nuo aplinkybių (šypsosi)
10. „Byra byra karoliukai” ar „Reversion“? – „Dogmatic“