Nuoširdžiai sakau, penktasis „Speigas“ buvo tikrai geras. Ir ne, tai visai nesusiję su tuo, kad po pernykščio renginio apžvalgos kult.lt redakcija buvo sugrūsta juodo bemso bagažinėn (universalo jei įdomu) ir išvežta į Dzūkijos miškus permąstyti vertybes.  Tiesiog nuo 2010 metų organizuojamas kasmetinis post industrial festivalis šiais metais paliko tik geriausius įspūdžius.

Prieš pradedant pasakojimą, reikia paminėti, kad šiais metais „Speigo“ programa kaip ir susitraukė (sukviesta mažiau atlikėjų), edukacinė dalis apsiribojo susitikimu su vienu iš festivalio atlikėju (pernai, gi, būta ir workshopo) – tačiau pats festivalis nusidriekė per 2 miestus: penktadienį liaudies ausų būgneliai drebinti Vilniuje, o šeštadienį Kaune.

Įžengiau į “Kablį” apie pusę dešimtos. Ir koks kontrastas – jei lauke siautė niūri šlapynė, tai atmosfera „Kablyje“ apklojo ir apkamšė pūkinių patalų šiluma bei meile: daug besišypsančių veidų, gelsvoje prieblandoje skęstančios kolonos, jokių šaltų gyvsidabrio lempų ar aprasojusių vamzdžių, su kuo tūlam asocijuojasi žodis „industrial“.

Kol prie baro laukiu savo užsakymo, atpažįstu nuo scenos atsklendančius garsus. Po paraliais, čia gi dorų jūreivių sielom graso Berlyno sirenų-smogikių cecho astovė Angela Nine Yeowell, kitaip dar žinoma kaip ANY. Tokių sirenų klasta pasižymi tuo, kad jos savo ramiomis giesmėmis užliūliuoja neatsargius prašaliečius, kol anie praranda bet kokį budrumą. Ir visa tai tik tam, kad vėliau nokautuojančiais power electronics smūgiais būtų galima tokius nelaimėlius kontuzyti ir suėst. Permatęs šį piktą kėslą slepiuosi už kolonos.

Bet kiek ten tūnosi? Prasideda OORCHACH pasirodymas, braunamės arčiau scenos. Apsistoju puikioje vietoje, tik ta pakibusi apšvietimo lempa kala tiesiai į veidą – atsimerkus ar užsimerkus, it Saramago romane, akyse viena baltuma. Lėtu tribal ritmu iš kolonėlių kala ir švitrinė OORCHACH elektronika. Prieš 7 metus, dievai mato, pirmą kartą išgirstas projektas nepaliauja džiuginti ligi šiolei, nors nuo pradinio skambesio kilpavimo kiek ir nutolta. Bet vistiek nuolat savęs klausiu, kaip šaltoje sintetikoje sugebama talpinti tiek archajiškos ugningos galios.

Lietuvio pasirodymas neužtrunka ir greitai ateina toji ilgai lauktoji akimirka – savo spektaklį pradeda vakaro žvaigždė, Europos avangardinės noizo scenos liūtas, čiuožiančių stogų įkūnytojas, Berlyno meškos draugas ir vis tik Šveicarijos alpių vaikis SUDDEN INFANT. Pasirodymas itin teatrališkas ir smagus, atlikėjas daugiau laiko praleidžia kalbėdamas prie mikrofono, nei palinkęs prie laidų ir pjaustydamas lentas. Tačiau performansas nutrūksta – kažkokie prie pat scenos įsitaisę niekšai trukdo atlikėjui, tad ilgai netrukus šveicaras, it Axl Roses‘as Sant Luise, neria į publiką. Žodžiu būta kažkokio konflikto. O man svarbiausias klausimas „ar bus kur pastūgaut?“  Svajonės išsipildo per „Tandoori Chicken Scooter“, kai iškėlęs kumštį į viršų gali rėkt „skūūūūūūūter“.

Visgi, jei kas man būtų davęs auksinį laurų vainiką su įpareigojimu karūnuoti labiausiai patikusio vakaro pasirodymo kaltininką, tai būtų ne kas kitas, kaip OBŠRR. Istorija tokia, 2011 m. Juodaragyje palikęs įspūdį milžinišku kokybiniu šuoliu, projektas nuo to laiko nei karto ir nebuvo matytas. Iki šio „Speigo“. Tamsus kaip geras stoutas, 80‘s naktinės romantikos įkvėptas ilgesingas skambesys, dat synth! Nuo MC „Dabarties“ laikus menančio „Karnavalas!“ iki Bim Bam Tele ir mažos agrarinės valstybėlės puoselėtojo įkvėptos „Vakaro prašymas“ – visa OBŠRR „Speigo“ metu sugrota programa nuskambėjo tiesiog žvėriškai gerai. Skaitytojai, manau atėjo metas vienytis. Kokiu tikslu? Kilniu! Reikia OBŠRR skandinti bendrai organizuotame laiškų tvane, kuriuo reikalautumėm naujo leidinio, kol toksai nebus išleistas!

Tokie tai dzyvai bei prajovai ir dėjosi „Kablyje“. Šia gražia gaida savo nepretenzingą pasakojimą ir norėtųsi baigti, kartu padėkojant organizatoriams ir pasidžiaugiant, kad šiemet tvirtai ant kojų atsistojęs „Speigas“ tampa/tapo gražia ir išganinga tradicija ant viso mūsų Lietuvos svieto. Ačiū ir iki kitų susibėgimu, įpareigojant tokius toliau ir rengt!

Foto: Launagis