Seksualumas. Po pinigų arba kartu su pinigais, jis vertybių skalėje pas šiuolaikinį žmogų žygiuoja pirmose vietose. Nieko keisto, ne vienas pasakysit, juk gamtos taip surėdyta? Taigi, šiuolaikinėje visuomenėje žmogus yra įpratintas vos ne per prievartą prie dviejų dalykų: vartoti ir klajoti. Per lovas, patvorius, šieno kupetas ir kitas prieblandos zonas. nes mylėti, pagal mass-media, neva kaip ir mažas biznis – pinigų per (neišvengiamas) skyrybas (kurios jau tampa kas savaitinė tradicija) už tai negausi. Bet kas jei jus tie mass-medijos brukalai lengvai tiesa sakant “užkniso”?

Internete gauni literatūros dozę. Kaip antai – “8 patarimai, kuriais vadovaujantis, monotonija dings iš jūsų miegamojo”, arba “50 faktų apie seksą: ką daryti, kad nesupykintų oralinio sekso metu”, arba “Mergina iš Lenkijos bandys pasimylėti su 100 000 vyrų iš viso pasaulio”. Kaip matote pavadinimuose parinkti skaičiai – gana įspūdingi.  Kuomet įsijungi TV – irgi neblogai  – ypač per reklamas. Ar šampūnas, ar limonadas, ar kad ir mašina – be moteriško užpakalio čia – sunkiai išsiversi.

Bendraudamas su dailiosios lyties atstovėmis, dažniausiai vietoj tokio old-schoolo kaip “ačiu, skanu”, “och, kaipgražu” ar “smagu, ačiū tau brangusis”, gauni komplimentą bendrą ir universalų viskam – “sexy”. Na, juk patelėms ir patinams tai tiesiog kur kas lengviau kotiruojamas žodis. Muziką beklausant gali pamatyt kaip vos ne du milijardus peržiūrų internete surinkęs korėjietis pirtyje atsiremia į yakudzos nuogą petį, o dainą užbaigia kelnes nusimovęs – kas, kad ant tuliko. Mažai juk kam rūpi, kad anam realiai nusišikt ant tų visų dviejų milijardų.

“Dainuojančios moteriškos krūtinės” jau senokai visiems labai patinka, nes tos “krūtinės” –  gana pagarbiai įrašomos spaudos antraštėse, kviečiamos į TV pokalbių laidas geriausiu laiku, bei gi puikuojasi ant žurnalų viršelių (ne vyrams, o moterims, kas įdomiausia). Nieko nebestebina ir tai, kad interviu metu iš “dvasingą muziką” kuriančių atlikėjų, paklausiama “ar prezervatyvas yra tavo dažnas draugas?” O tarkim apie kokius sakralių namų gyventojus (kaip tarkim bažnyčia), rašomi straipsniai su tokiomis antraštėmis: “Lenkijos kunigas mirė homoseksualinės orgijos metu”.

Žodžiu, arba pirk, arba suimk (save į rankas jei sekso trūksta). Nenustebkite, kad šių eilučių autorius yra gana normalus žmogus ir suvokia, kad prieš mamytę gamtą nepapūsi. Tačiau šiuo rašiniu norėta pasakyt, kad jei netyčia jums vieną dieną užsivėrė skrynia (ar panašus aparatas) aukščiau pavardintiems dalykams – nepergyvenk žmogau, o džiaukis.  Visa tai – tik oligofreninis žaidimas žemosiomis energijomis, apgailėtinais terminais, lytinių santykių ligotas protegavimas. Dažniausiai tose belibirdų rašliavose sako “pirk mane”, vartoka mane, tikėk manim, tačiau… Visa tai neturi savyje nieko Tikro (nebent nori pažvengti).

Sveiki santykiai yra tie, kuriais tu nekenki kitam ar, tiksliau, tie kurie yra neatsiejami nuo tokių dalykų kaip meilės jausmas arba tokių sakralinių institucijų kaip zaksas (dar geriau kai abu būna viename). Gi apie tai informacijos kiekis yra pats mažiausias, o skatinami tie, kurie yra gyvuliškų instinktų lygio ir papraščiausiai be didesnių pastangų ir lengvai gaunami. Slyskit, nesutyžkit – tam juk ir yra visokie vaistai kaip “Liderin – Leader in erection”. Ir visi katučiu ploja, reikalaudami dar opiumo. Deja, bet prie “informacinio šūdo” labai greitai priprantama, nes jis – lengvai absorbuojamas, jo pagrindinė mintis – ne galvoti, nesirūpinti, kam puoselėt beigi kažką aukoti. “Pist pist, ai ai” – kaip kažkada išsireiškė vienas rimtas kentas iš Utenos.

Ir geriausias receptas nuo didelę naudą nešančių dalykų, kurie užknisa – bent neužkliūti už tų antraščių. Ignoruoti, ta prasme. Nors tai ir bus sunku, nes pagrindinės informacijos priemonės visą šį informacinų brudą leidžia kaip didžiausia kozirį, mat pirks, kels reitingus. Pagal juos žmonėms tai labiausiai rūpi (gamtos dėsniai juk…). Ir išlošia visi, tiek vartotojas gaunantis opiomo dozes, tiek leidėjai išlaikydami prie savęs nuolatinį vartotoją. Tiek valstybės biuždas parduodantis daug gumyčių, reklamos leidiniuose ir t.t. Bet jūs nurimkit, ir svarbiausia – susimąstykit – ar to šūdo jums tikrai reikia? Ar jis jums duoda kažką gero?

Tie visi patarimai “kaip pagerinti lovoje reikalus”, arba kaip susirasti “tą vienintelį” beveik visada atsiremia į tą patį galą. Tai pompuojama į smegenis. Ne tai kas jus padarytų laimingesniu, o tai, kad jie duoda injekciją dar vienos dozės narkotikų raidžių pavidalu, kuris iš esmės griauna, o ne stato. Tikėk savimi, klausyk savęs, išdrysk būti “prieštaraujančiu”. Nes tik tu, tavo protas, intelektas ir, banaliai pasakysiu – širdis savaime žino kas yra oligofreniniai skeidalai. Į kuriuos jūs iš esmės esate gramzdinami nuo, bet kokių vertybių. Po to kai tą bloką padarysit ir išsivaduosi iš to – tikėtina, kad būtent tada jūs ir galite kažką tikro SUKURTI (neturiu omenį prisidaryti vaikų, nors tai neblogiausias variantas).

PS o Kama Sutra, Tantra ir panašūs dalykai su mass-media neturi nieko bendra. Tereikia tik pasiknisti rimtesniuose leidiniuose, arba knygyne atidžiai pavarčius – ir perskaičius apie susikurtus kvailus stereotipus apie šias literatūras – manau netikėtai gausit iš ties kažką vertingo kasdieniniame gyvenime. Sakau, išmeskite velniop tą griobaną pinigų vertę, tas skambiąsias antraštes – važiuokit į ramybės oazę apgaubtą kaimą, kur yra gamta, ramybė, istorinius laikus lydinti mistiška atmosfera ir nulis ko jums mažiausiai reikia.