Sunkiąja muzika ir senosiomis tradicijomis – štai kuo (su)buria šis festivalis lankytoją. Nieko nežinojau apie jį iki pernai vasaros ir vos pasibaigus saulės sezonui, renginys praktiškai be konkurencijos užėmė pačią pirmąją vietą kult.lt  open-airų tope. Tą kart vyko jis simbolišką 13-tąjį kartą, tad ne veltui  organizatoriams Dievai pakišo patį šėtoną kaip pagrindinį headlinerį Heostą su grupe “TAAKE”. O kur dar atsikūrus “Katedra” su Meškėla ir Laginausku parankė už parankės, kur dar galybės išgirstų anekdotų, kur maudynės su nepažįstamąja nuogiems ežere vidurį nakties… Kur dar… Taigi toks buvo 13-tas. O koks 14-tas?

Pirmiausia tai be abejo reiktų pradėti nuo kardinaliai pakeisto scenų išdėstymo, kas yra iš ties pagirtina, nes labai užknisa kai festivaliai joja ant to pačio arklio kelinti metai ir nesistengia pateikt lankytojui kažko naujo ar įdomaus. Tad štai pakeitimai – nebeliko antros pagal didumą scenos (kurioje praeitamet šaudė tokie šoviniai, kaip “TAAKE’ ir “Katedra”). O buvo tik penktadieniui skirta mažoji scena, kurioje skambėjo folkloras. Bei kaip ir praeitamet – ten pat buvusi pagrindinis steidžas (kuris pasak organizatorių buvo pats didžiausias visų Žaibų istorijoje).

Idėja gal ir nebloga, bet šiek tiek pamigruot festo metu tarp skirtingų muzikinių erdvių visad norisi. Ne vien kokybe gyvas būsi, bet ir kiekybės norisi. Gi čia praktiškai buvai prikaustytas prie vienos “palatkės”. Vienintėlė mintis, peršanti prielaidą kodėl taip padaryta – organizatoriai šiemet tiesiog gal kiek apkarpė biudžetą ir sumaniai padarė festivalį nebe masyvios kategorijos, o gana jaukaus, intymaus ir šilto. Man tas tiko, nors daugumai vėl gi rodės, kad tik vieno normalaus steidžo – kaip 14 metus gyvuojančiam festivaliui – tikrai per mažai.

Tačiau bent aš palaikau organizacinį komitetą – jis nebijo eksperimentuoti. Kas kas, bet festivalinė aura tikrai spindėjo, organizatorių nuoširdus darbas ir atsidavimas jautėsi, o atmosfera kaip ir visada metaliniuose renginiuose buvo ypač smagi. Veikė amatų kiemeliai, futbolas, lėkštėsvaidis, tinklinis ant smėlio. Dienos metu raumeningų ir pilvotų vaikinų kova dėl rasto, galybė melomaninės produkcijos su vinilais ir CD, ir t.t. ir pan. O ir garsas jei ir ne visada, tai gana dažnai buvo iš ties geras.

Dabar pakalbam apie tokį dalyką kuris vadinasi muzika. Aš renginyje lankiausi, kaip minėjau, antrą kartą, o mano kompanionai – pametę skaičių. Ir netgi toks žaliūkas kaip aš, pritariant etatiniams “Kilkim Žaibu” lankytojams, priėjo prie ne itin smagios išvados apie feste grojusias bandas. “Seniau į Žaibus kai varydavai ir visada žinodavai ką gausi; blacką ir paganą su folku… O dabar? Prie ko čia “Turistai” raudonskruosčiai? Prie ko čia visokie dėferiai, kurių dauguma net pavadinimų negirdėjo? Tokia ta mūsų būrio nuomonė.

Praeitametiniams “TAAKEi” ir “Katedrai” šiemet kaip savotiškas atitikmuo buvo “Horna” ir absoliučiai netikėtai “Obtestai”. Prisipažinsiu, kad iki šio festivalio galvojau, kad tai labiausiai pervertinta metalo grupė Lietuvoje. Bet vyriokai kai stvėrė savo energija, garsais, ir artistiškumu taip ir nepaleido iki paskutinio kraujo išsitaškyto lašo. Antras siurprizas buvo  A. Smilgevičiūtė su “Skyle“. Kituose festuose tepaklausydavau jų pora gabalų ir gan nuobodžiai patraukdavau išgert pavėsyje nealkoholinio alaus. Tačiau šie Žaibai – mitų griovimo Žaibai. Tiek “Obtest”, tiek “Skylė” buvo aukščiausiam lygyje ir verti pačių didžiausiu aplodismentų.

“Horna” gi – visiška tamsiosioji citadelė. Be galo teatrališkas pasirodymas, o grupės narių meikapas / corpse-paintas paliko dar geresnį įspūdį už praeitametinių “TAAKE” (o tai yra labai aukštas balas!). “Horna” muzone jei kartais ir nebuvo draivo – užtekdavo į juos žiūrėt. Bet jei dar ir kai klausyt ką būdavo… Gerai, kad naparnikas šalia bazavosi, tai galima buvo paduot tašę, kad pasimošint (mošo beje buvo kaip niekad daug. Kad ir per “Uteniškių” death metalo grupės “Paralytic” šou) .

Tad tokie šiūmečiai Žaibai. Nebebuvo “WOW” kaip praeitamet, bet ir nebuvo “fujjj”. Buvo geras festivalis, kuriame jautėsi organizatorių įdėtas nuoširdus darbas bei atsidavimas. Be to žaisminga atmosfera, ir ausų lokatorius karts nuo karto pasiekdavusi kaip niekad užvedantys garsai. Daug drive’o – va dar kuo išsiskyrė šis festivalis. Na, ir nuodėmė būtų nepaminėt jo uždarymo, kuris buvo patikėtas true Lithuanian Black Metal brigadai iš Kauno “NAHASH”! Įstabus juodosios magijos šou.

Nesustokit, Žaibai! Stay satan!