Nepamenu kada tiksliai užkliuvau už jų, kada tas keistas jausmas mane pagavo, bet „Depechai yra Depechai“ – veikia net garsiai neištarus, jau seniai. Aplankyti visi jų koncertai Lietuvoje; mp3 diskografija pakeitė 3 kompus; CD pavidalu lentynoje puikuojasi esminiai albumai. „The Singles 81-85“, „Black Celebration“, „Music for the Masses“ vinilai yra ne tik brūžinami, bet ir gerai išlaikyti šventi eksponatai. Žodžiu, dokumentai tokie, o faktai – panašūs.

„Atsimenu“ savo pirmąjį „Depeche Mode“ koncertą. Tai buvo 2001 metai, vasara, pre-party Saulėtekio barake su draugais, bei apie 20 tūkst. fanų ginkluotų „Exciter“ vėliavomis Vingio Parke. Būdamas šviesiaplaukis devyniolikmetis tada jaučiau ypač didelę silpnybę alkoholiui ir merginoms. Tad kol žvaigždės grojo, aš laižiau jai, ji laižė man rankų pirštus, trynėmės šokio sūkuryje vienas į kitą, o po visko net nežinau ar buvo „viso gero“ ir bent vardas koks? Tad pirmas kartas – gana depechiškas. „Goodnight Lovers“, kaip sakė man po visko kompanijonai.

Pamenu, pastaroji baladė labiausiai įkirto po 2006-tų metų koncerto „Siemens“ Arenoje, kuomet Gahanas su Gore‘u ją dainavo paskutinę. Šį koncertą sugėriau jau sausesne širdimi ir tuo ji džiaugiasi iki šiol. Spardymasis vidury arenos, kuomet užgrojo „Behind The Wheel“; taškymasis per „Enjoy the Silence“; ir po renginio mačiau tokių panų, kurios netgi ašarojo.

Į Varšuvą pakartot nuvažiuot gaila nesigavo (koncertas buvo darbo dienos metu, kiek pamenu), o su DM fanklubu planuotas aplankyti Budapeštas – taip ir liko tik „mIRC“ chatuose.

Po šio gigo įsijungė „can‘t get enough“ pavaros, atsivėrė „suffer well“ greitkeliai, o posakis „Depechai yra Depechai“ pasidarė kaip niekad skambantis. Kolonėlės lūžo nuo synth-pop, didžėjai iš juoko nuo neitin blaivių pageidavimų, o mėgstamos dainos keitė dar labiau mėgstamas. Tarkim, „Somebody“ gabalas, kuriame Gore‘as kiek pašiepia būtent tokias balades – tada gyvai norėtas išgirst labiausiai. Geri lovesongai juk daro stebuklus!

Toliau „One Caress“, „Breath“, „In Your Room“, „Walking in My Shoes“, beabejo „Home“ ir net toks undergroundinis medliakas kaip „Freestate“ iš albumo „Ultra“ – visi šie gabalai turėjo savo vietą. Kol galiausiai – 2009-ti metai ir „Sounds of the Universe“ diskas. Turas, kaip jūs visi gerai atsimenate, aplenkė Lietuvą ir dar kelias šalis, bet neaplenkė fanų. „Ryanairas“, hostelių bookingai, bilietai pusmetis į priekį ir du miestai: Bremenas Vokietijoje su Londonu pažadėtoje žemėje.

Na, ir štai praėjo 3 metai, o „Depeche Mode“ savo feisbuko paskyroje jau mėto jpegus su prierašu „It’s time…“ Albumas tai kaip albumas – vis tiek silpniau nei „Metallica“ – niekas nebepavarys, tad galime būti ramūs. Man asmeniškai žiauriai įdomu kaip jiem gausis ir laukiu nekantraudamas, o ne laužydamas iš oro pesimistines prognozes.

Tarkim „SOTU“ gal ir silpniausias jų darbas, bet vien gabalas „In Sympathy“ vertas, nežinau, gal 10-ties šiuolaikinių visokių indie garbanotų grupeliūkščių, štampuojančių Niujorką, įrašinėjančių „dainas“ su visokiais iPadais ir koncertuojančių su kliošinėmis kelnėms bei vailokais ant galvų. Let‘s go make some art! – tokiems skirti žodžiai.

Taigi, „Strangelove“. Ši daina yra apie tą patį, apie ką aš giedu šiame tekste – meilę. Balandžio 13-ta, 1987-ti metai, Bong 13 (DM singlo koduotė „Mute“ leible), legendinis albums „Music for the Masses“, kultinio „Pasadena Rose Bowl“ koncerto laikai (apie tai yra susuktas nuostabus dvigubas dokumentinis filmas „101“) ir šiaip tiesiog pasakiškas metas. Kaip ir visada singlas nebuvo hitas gimtojoje Britanijoje (16-ta vieta), bet tradiciškai puikiai pasirodė Vokietijoje (2).

Klipas – dar vienas Anton Corbijn benefisas, o naujai atgimusią šią dainą galėjote šiom dienom matyt (jei įsijungiate) TV ekranuose, kaip „Gucci“ kvepalų reklamą (perdainuota ji ten, beje, projekto „Bat For Lashes“).

Kas abidniausia, „Strangelove“ DM dainavo praeitam ture! Gi aš maniau, kad jie jos neatlieka, nes taupo, kaip išskirtinumą būsimiems (kokia, tarkim, buvo „Stripped“ @ TOTU). Tiek Londone, tiek Bremene jos nebuvo. Tačiau girdėjo ją ir Paryžius, ir Liuksemburgas, ir Izraelis… Ir net kaimynai Čekai Prahoje. Minėjau DM teisingus vizualus? Tai, štai pažiūrėkit „Strangelove“ live 2009. Iš ties, negali išlikti ramus – gražiau juk būti sunkiai gali.

Ir, bliamba, ar dar atsimenate tokį nabašnikėlį, kurį žmonės vadino Karaliumi muzikos, kuri yra gimininga Depechams? Kalbu apie Mykolą, kitaip žinomą Michaelo Jacksono vardu. Kaip mes, pamenu, nervinomės tikrindami depechemode.com puslapį po MJ mirties ir nerasdami ten jokio tribute‘o (kai visas pasaulis tik tuo ir užsiiminėjo)…

Ir šekit – synth-pop Karaliai reikalo tuščio nepaliko. Būtent dainoje itin simbolišku pavadinimu jie parodė tą meilę ir itin subtiliai. Akyli fanai išgirdo Deivą sušunkantį Mykolišką „Chy-Chiii!“ Ir taip, beje, Gahanas darė per visus „Strangelove“ atlikimus tais metais. Savas čiuvas. Smagus tribute‘as.