Pasakysiu paprastai: įprastos albumo apžvalgos naujausiam grupės “Depeche Mode” albumui  “Delta Machine” parašyt nenorėjau. Kokie dar sentimentai ar nostalgija, kokie dar siuntimai velniop ar kėlimai virš rankų? Apie šį gana prieštaringai vertinamą albumą (as usual…), LT “pogrindinėj” žiniasklaidoj perskaičiau du šaunius straipsnius. Vienas yra iš g-taskas.lt, kitas – suru.lt. Ir man idėja išsliuogė savaime – autoriams, ko gero, ne itin sutikus, stvert jų rašinius, šiek tiek pamėsinėt juos ir padaryt tarytum bendrą (ar asmeninę) išvestinę, taip tarsi sudarant  skaitytojui bendrą vaizdą dalinai pagrindinės LT muzikinės blogosferos. (leiskite kult.lt priskirti prie jos)

“Heaven” singlas mane kaip ir daugelį nuliūdino. Pirmus 3-5 kartus jį klausydamas išjungdavau vos po trečdalio perklausos (nes užknisdavo papraščiausiai) ir tik praėjus laikui galiausiai daina buvo suklausyta iki galo (ir tarkim, kad “suprasta”). Vėliau sekė gana nemenkas siurprizas – nutekėjęs antrasis singlas “Soothe My Soul”. Čystas hitas, kuris pagaliau privertė mane jaustis optimistiškai ir vėl laukt albumo su nekantrumu. Tą laukimą, be abejo, sustiprino g-taskas.lt apžvalga, kuri buvo korektiška, nebrukanti asmeninės nuomonės ir savo vietoj, brandi.

Gi suru.lt sakiau, jei sulauksiu aprašymo  ankščiau nei albumas išeis, neskaitysiu specialiai, nes tas senas krienas Andrzej Bong rodės labiau jaučia kaifą pildamas kritikos srutas ant “mylimos” grupės, nei, kad ją klausydamas ar bandydamas išgirsti. Ale štai netikėtumas – palyginus teigiama apžvalga su nepėsčiu balu bendroj visų albumų skalėj ir kas be ko atitinkama pagarba grupei ir autoriui tuo pačiu nuo manęs. Du teigiami atsiliepimai iš solidžiausių Lietuviškų blog-portalų – pasako tikrai nemažai. Tad žiūrim ką mes kultūristai turim.

G-taskas.lt rašė jog pirma perklausa buvo “naaa… irrrr..??” Antra – “kodėl negroja senų gabalų?” Trečia – “vartojosi jau kaip ilgai brandintas vynas”. Pasakysiu, kad pas mane viskas buvo beveik visiškai atvirkščiai. Vos išgirdęs garsus pirmą kart – likau apžavėtas ir iš kart dėjau repeat. Antrasis kartas jau buvo panašiai kaip g-taskas.lt “kur senos dainos?” Gi po trečiojo perleidimo, kuomet iš geros dainos tikiesi “įstirgimo efekto”, ir kaifavimo dainuojant  priedainį, gavosi  atvirkštinis efektas – nieko įstringančio ar su kokiu aštresniu akcentu, o tvariniai paliekantys tik su keiksmu gerklėj, tik ne brandintu vynu gomuryje.

Tai blogiausia, ką buvo galima išgirst iš Depeche’ų, tada pamaniau. Net už patį pirmą albumą  blogiau ar “Sounds Of The Universe” diską, ar daugelio kažkodėl nekenčiamą “Exciter” (kurį aš asmeniškai laikau vienu iš 5 geriasių jų albumų). Koks “SOTU” turėdamas “Wrong”, “In Sympathy” ir “Jezebel” – apšoko “nevykėlį” visa galva. Tokios štai buvo sado-mazo mintys klausant naujausiąjį “Depeche Mode” albumą “over and over…”

Andrzej Bongas savo rašinyje minėjo, kad albumas jam pasirodė labai paprastas, dėl to ir patiko. Čia aš drysčiau prieštarauti, nes kaip g-taškas.lt rašė – kiekvienas garsas / nata / žodis šiame britų ilgagrojyje išjausti ir iščiusčinti iki negalėjimo. Garsai atrinkti ir atfiltruoti iš milijono su nepėsčia analogine įranga ir pan. Tad čia žiūrint kaip pažvelgsi. Kita vertus Bongas buvo visiškai teisus teigdamas, kad kai nebėra pagalbinių katalizatorių ar sukrėtimų gyvenime, o kūryba virsta darbu (aš krikštyčiau “pomėgiu” / “gyvenimo būdu”), tai ir nelauk tokių dramatiškų iššokimų virš bambos, kokiais mus DM kaife skandindavo prieš 20 metų ir dabar įtikinėjo, kad  “ir dabar bus panašiai”…

Tai štai tokia ta “Delta Machine” per kitų prizmes. Gi Kult.lt atsižvelgiant į skonių skirtumus ir savo nuomonę, naujausią Depeche’ų albumą laiko kaip itin vidutinišką ir sunkiai virškinamą, bet narkotiškai veikiantį ir tuo pačiu sunkiai absorbuojamą produktą. Lyginant tarkim su prieš tai buvusiu “Sounds Of The Universe” albumu šis diskas vienu aspektu visa galva yra aukštesnis, kitu aspektu – visa galva žemesnis. “SOTU” turėjo net tris super hitus, kai “Delta Machine” teturi vieną, t.y. “Soothe My Soul”, kuris ir tai neprilygsta prieš 4 metus sukurtiesiems. Hitas, bet kokių 93 procentų, kai koks “Wrong” buvo 110%.

Antra – bendras vaizdas, energetika, svoris. Čia jau “Delta Machine” aiškiai ima viršų. Atmosfera ir “jėga” čia yra stipresnė ir klausydamas tu tarsi pasineri į tą “My Little Universe” jei ne visa tai bent puse savo esybės. Tačiau tu turi būt kantrus gerbėjas, nes šis ilgagrojis reialauja “darbo”, jį reikia jaukintis ir su paskatinimais pratintis. Kitaip tariant turi priklausyti SEKTAI. Kai tuo tarpu “SOTU” buvo kaltinamas kaip bedvasis reikalas. “Delta Machine” – iš ties galima teigti, kad yra nesumeluotas ir su dalele širdies darytas darbas. Nepagimdytas, kaip minėjau, o padarytas (nes nebe tas amžius tokiems fiziniams pratimams). Kartais net ir brutaliai iš gimdos išpjautas (paklausykit dainos “Should be Higher” priedainį ir suprasit kaip jie pjausto pro šalį ir už tėvynę).

Ir finalizuojant galima konstatuot faktą eilinį kartą, kad ir ką išleistų Depeche’ai – abejingų jie nepalieka. Paliečia jie mus arba palaiminimu, arba sutrikimu, ar netgi didžiausia neapykanta. Senieji fanai nuo šio albumo arba spjaudosi arba kaifuoja. Bet ir tuos, ir anuos koncerte neabejotinai susitiksi. Nes negi būsi hipsteris ar gink Dieve šiaip nemadingas? Eisi į koncertą kaip tas mazafakeris! iš to gero filmo! kur apie..! Ir sūnų su dukra už parankės sau pasiimsi, kurie juk už tave bilietus visai šeimai nupirko.