Ilgai dvejodamas kurgi praleisti šeštadienio vakarą; ar linksmai su absoliučiai niekad gyvai nematytais “Biplan” Alunamy, ar su senai girdėtu Marku Palubenka “Soulboxe” visgi galiausiai pasirinkau pastarąjį. Po ypatingai įdomaus seanso “Forum Cinemas”, kuriame aplankėme su kolega nemokamą (!) Japoniško kino festivalį, Čiliake įkalu dvigubą espresso, stveriu taxi (nes šlykšti šlapdriba) ir štai beveik lygiai dešimtą aš esu klube. Pirmą kartą “Soulboxe” – jaučiat?
Pirmoje patalpoje buvo daug valgančiųjų, gurkšnojančiųjų ir bediskutuojančiųjų, na o koncertinė erdvė man paliko iš ties gerą įspūdį kaip antros fazės intravertui. Ypatingai blausiai apšviesta, mažutė ir su minimaliu baldų ansambliu. Ir visgi mano dvejonės ar rinktis Palubenka, ar “Biplan” – nepasiteisino, nes ko gero būčiau spėjęs ir ten ir ten – maestro prie savo laptopo ir gitaros prišoko apie be dvidešimt vienuolika. Ir pradėjo su daina “Easter Comes”.
Nors prieš tai keistai žiūrėjosi tie negausūs žmonės ant minkštasuolių ir keli tupintys ant žemės, nes galvojau “ne gi tik tiek atvarė į dviem M.A.M.A. apdovanojimais apdovanoto atlikėjo koncertą?!” Bet vos įsibėgėjus šou – salė prisipildė. Iš pradžių visi, ar tiksliau visos, sutūpė priešais savo dievaitį klausyt jautrios muzikos, bet po to Palubenka pagaliau prakalbo ir – griežtu tonu: “ė, chebra, davai atsistokit, nes čia gi klubas, visi šoka, tūsinasi, geria. Davai padarom vietos”. Nuo tos akimirkos visa mergaičių ir berniukų armija iš apačios sugūžėjo į koncertinę erdvęlę ir šou pasidarė panašus į “anšlaginį”.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=Tx3eqOc9KAw[/youtube]
Markutis… I used to call him that way. Bet anas vaikinas, jei lyginant su lyriškomis jo baladėmis tai savo žvilgsniu ir stotu yra žvitrus, miklus ir netgi šiek tiek naglas sakyčiau, į sentimenatlias kalbas per daug nesiveliantis. Šnekėjo jis beveik iš vis nei kiek, gėlių neprašė, tačiau kuo kuo, bet artistiškumu dėmesį prikaustė viso pasirodymo metu. Mačiau prieš tai jo vienintelį pasirodymą – per “Tebūnie Naktis” Vilniaus open-air’ą, kur jis koncertavo pasitelkęs talkon bugniorą. O visų tų pirmųjų ramiųjų jo pasirodymų, kuriuose atlikėjas buvo apibūdinamas kaip kuklus ir sarmatlyvas – aplankyt neteko.
Branda ir užtikrintumas – štai ką galima pasakyt apie dabartinį Marką Palubenką ant scenos. Artistiški judesiai, įsijautimas į muziką, išraiškingos veido mimikos ir panašūs dalykai. Na, visa tai kas turi būt, jei atlikėjas nori vadinti save profesionalu. Prieš eidamas į renginį tikėjausi, kad tai bus lyriškas pasisėdėjimas prie lempų. Tačiau albume skambančios baladės saldžiai, Marko šiame pasirodyme buvo sugriežtos su kaip reta ekspresyvia energija, užsivedimu ir, nepabijokime šių žodžių, smagiu siautuliu.
Kadangi šio dainiaus diskografijoje kol kas tėra vienintelis albumas, tai ir repertuaras pagrinde buvo beveik vien iš jo. Be abejo buvo ne viena ir ne dvi naujos dainos. Taipogi net keturios, kiek pamenu, buvo įdainuotos Lietuviškai! Kas yra labai užskaitoma šiame ponaičio kūrybiniame posūkyje. Jei Markas nori prasibraut į užsienio rinką, manau, tikrai ne vien su anglų kalba tą padaryt galima. Kad ir pažvelgus į Aliną Orlovą, kuri dainuoja rusiškai ir Lietuviškai, bet jos klauso, kad ir Paryžius. Ar kokie “Rammsteinai” žudantys pasaulio melomanus vokiškai. Gi apie korėjietišką “Gangman Style” shit-hitą net nekalbu. Tad mano pagyra ir rekomendacija – daugiau Lietuviškai įdainuotų dainų. Manau, ne vienas paantirntų.
Koncerte buvo sugrota penkiolika gabalų, kuriuos vainikavo vizitinė Marko daina “God is in the Rain”. Buvo ir paliūliuota, ir pajudėta, ir netgi pakaifuota. Tad gauta visko ko reikia ir po jo grojusio 96wrld jau nebebuvo poreikio klausyt (nors soundcoudas man jo labai patiko). Lyginant pasirodymus “Tebunie Naktyje”, kur buvo mušamieji ir šį “Soulboxe” negaliu pasakyt, kad kažkuris buvo ryškiai geresnis. Abu su savais pliusais. Tačiau galima išreikšti pastebėjimą, kad Markas parako ir energijos turi tiek, kiek kokie 2 Hellhammeriai ar Duracell kiškiai. Tad lauksime naujo jo albumo ir viliuosi rasti jame bent tas kelias koncerte šauniai suskambėjusias Lietuviškai įdainuotas dainas.
