He. Is. Back. Arnoldas Schwarzeneggeris pasitaškęs politikos vandenyse, pasiblaškęs po labdaros fondus, bei kambarinei užtaisęs vaiką – pagaliau grįžo ten kur jis geriausiai pavaro. Į didįjį ekraną. Ar bent jau pavarė, nes paskutinės juostos iki jam patraukiant į Kalifornijos Gubernatoriaus postą buvo švelniai tariant gana dideli nesusipratimai  “Collaterial Demage”, “The 6th Day”, “End of Days” – stačiai kažkokie brokai, kai esi patės prie tokių klasikų, kaip “Total Recall”, “Commando”, “Predator” ar kad ir “Twins” (apie “Termikus” – net nekalbu).Tad į “The Last Stand” ėjau be didesnių lūkesčių ar vilčių. Ką gausiu, tą gausiu, bet grįžusį Švarcą pamatyt – juk būtina kiekvienam save gerbiančiam čuvakui.

Istorija prasideda trimis siužetinėmis linijomis. Apie tai kaip Arnie personažas išlydi visą miestelį švest kažkokios šventės ir lieka su pagalbininkais, nes “kas gi daugiau liks palaikyti tvarką “. Kita linija eina apie kavinėje apsilankiusius furistus, kurie Šerifui Arnoldui pasirodė įtartini, nes vos užklausęs jų kaip sekas – išnešė anie iš tavernos kudašių dar arbatpinigiams neataušus. Na ir galiausiai pagrindinis epizodas – New Yorke FTB pajėgos siekia pergabenti itin pavojingą narkotikų kartelio vadeivą į, atrodo, sustiprinto rėžimo kalėjimą. Taigi šiais trim siūlais pradedama megzti juosta.

Per pastaruosius du metus mačiau gal du old-schoolinio kirpimo naujai iškeptus bajavykus, tai “Expendables” pirmąją ir antrąją dalis. Visi kiti jau buvo “kitokie” – su įmantresniais scenarijais, be klasikinių senų-gerų klišių, bei galų gale aktoriai jau kitos kartos! Ir jei lyginant “The Last Stand” su “Expendables”  tai istorija kartojasi – old-schoolinių kovinių filmų klišių čia beveik nėra. Tačiau yra… esminės – Švarcas su visokiais big gun ir I’m back, ir pan. Kaip jau skaitėte, scenarijus vystomas trimis epizodiniais siūlais, tad ką veikti smegenims nuo to yra bent pradžioje. Toliau filmas jau tampa nuspėjamas. Narkotikų kartelio mafijos galva pabėga, furistai sėdėję kavinėje, pasistato barikadas sutikt ta mafijozą pakeliui į Meksiką, o vienintelė kliūtis visai šiaip apokalipsei lieka… kas gi daugiau jei ne Švarcas & spalvinga Co., nes FTB juk tradiciškai nesusitvarko.

Filmas smagus, nes sukviesta daug daug gerų aktorių. Tai ir rimtuose filmuose rimtus vaidmenis atliekantis juodaodis Forestas Whitakeris ir visokiuose “Boogie Nights” ar “Carlito Kelias” matytas Meksikietiškas kvazimodas Luis Guzman, ir “Armagedone” nučiuožusį rusų kosmonautą vaidinęs Peteris Stormare. Nežinia, iš tikro, ar juos pinigai suviliojo ar jiems tiesiog patiko filmas ar galimybė suvaidint su legendiniu Švarcu. Greičiausiai viskas viename. Plius iš konteksto neiškrito ir noneiminiai jaunieji aktoriai, kurie ne kaip kokia Megan Fox “Transformeriuose” botoksiniu veidu ir tuščiomis akimis gąsdino ne tik mechaninius ateivius iš kosmoso.

Mano pažįstamiems šis filmas – nepatiko. Man tai buvo smagi vakaro atgaiva snieguotą sekmadienio dieną. Bet tie pražystami paprasčiausiai neužaugo su Švarcu, tad ko norėt, kai jie nei žino jo firminių prijomų, apart “I’ll be back”, nei matė toliau nei “Terminatorius 2”. Visgi rekomenduoju nueit aplankyt šį filmą tiems kurie nėra priekabūs, yra nesugadinti naujųjų technologijų ir galiausiai, nori išvyst tikrai neblogą juostą su Arnie po tikrai didelės pertraukos, tiek Gubernatoriaus poste, tiek su ne vienu nesėkmingu filmu.