2012-ti buvo gausūs ar bent gana gausūs metai koncertais. Iš kult.lt rašliavų galėjote susidaryti įspūdį, kad gyvi pagrojimai savaitgaliais yra Kultūrnamio egzistencijos dalis. Tad kaip gi nenužvelgsi visų tų metų, neįvardinsi įsimintiniausių performancų ir šiaip tarytum nesusidėliosi visko sau galvoje į stalčiukus. Šios rašliavos pagalba, kuri galbūt ir Tau, brangus ir gerbiamas, skaitytojau bus įdomi. Kadangi solinių koncertų būta ne tiek jau ir daug, tai ėmiau ir išstojimus įvairiuose festivaliuose, juos užskaitydamas kaip „atskirą koncertą“. Tad šekit – mano 10 geriausių matytų gyvų pasirodymų 2012-tais metais.
***
Pats mažiausias koncertas iš visų esančių top-10tuke. Nykštukinis galima sakyt, kuriame dalyvavo kokie 20 žmonių. Bet ale gi koks buvo tatai smagumas, šiltumas ir siautulingumas viename! Tą snaigėmis išpuoštą vakarą. Ir sutiko smagiai, ir po koncerto išlydėjo su kvietimu užsukt dar kartą. O pats Javier Manik tiesiog pačios geriausios ir natūralios nuotaikos užtaisas. Užkrėtęs ir jos įkrėtęs visiems buvusiems salytėje. Ko pasėkoje tas sekmadienio vakaras nusispalvino didžiule pozityvo doze, ko pasėkoje atsimenu jį ligi šiolei.
Ką, šiek tiek netekot amo? Aš irgi kažkiek pasvarsčiau ar verta dėt šitą… šou į Kultūrinio koncertų topą. Ar jis šalia visokių “Avaspo” ir „Nurse With Wound“ apskritai žiūrėsis? Bet kaip pasakytų rusai necenzūriškai „o buk tai man ne dzin dzilin?“ Žiauriai geras koncas žinokit. Aukščiausias pilotažas apšvietime, spec. efektuose, choregrafijoje, kostiumuose, koncepcijoje ir t.t. ir pan. Jei ką, aš pats tikrai nežinojau ko tikėtis iš šio renginio, o ėjau vien dėl smalsumo ir potyrio ekstravagantiškumo, kuriuo bus smagu su kitais pasidalint kaip anekdotu Na, ir dalinausi panašiai. Bet kaip ir „Avaspo“ koncas, kuris aplenkė “RHCP”, taip ir šis rusiškos estrados karaliaus benefisas – viduje kažką paliko tokio iki šiol. Tad nuodėmė tiesiog jį būtų užmiršt ir kažką itin intelektualaus vaizduojant neįtraukt į 2012-tųjų topą!
[youtube]http://youtu.be/2Abt0_PezGA[/youtube]
„TARP“… Nežinantiems (aš aišku nesitikiu, kad jūs jo nežinot, bet anyway), tai audiovizualinis poezijos festivalis, kuris kiekvieni metai vyskta kažkas 4-5 didžiausiuose Lietuvos miestuose, o Vilniuje, bent šiemet aplankė gal 5 skirtingas erdves su skirtingos pakraipos renginiais. Aš gi buvau klube „XI20“, iš kurio įpusėjus renginiui, norėjau bėgt neatsigręždamas ten „kur nėra taip blogai“, bet… išlaukiau. Ir tas jausmas, pavadinkime jį “subtilus”, iki šiol neapleidžia, ko pasėkoje aš „Avaspo“ performancą statau į 10-tuką, kurian nepapuolė tarkim „Red Hot Chili Peppers“. Belieka tik tikėtis, kad 5-tąjame gimtadienyje klube „Soho“ bus ne ką praščiau ar dar žymiai geriau.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=y6wx9usdFYA[/youtube]
Kaip gi topas be „GM Gyvai“, apie kuriuos jau dabar turbūt visi žino, rengto koncerto. Žinoma didžiausią įspūdį paliko pats pirmas klausytas performancas dar 2011-tais metais – Tuvos gerklinio dainavimo benefisas. Gi iš 2012-tais be abejonės didžiausią įspūdį paliko dainininkė iš Comoros Salų „Nawal“, kuri pasirodė su charizmatiškų personalijų grupe. Eklektiškas pasirodymas, kurio metu skambėjo įvairiausių atspalvių, ritmų ir temperamento melodijos. Kalbėta ir apie Dievobaimingumą, ir apie Laimę ir apie Džiaugsmą. Ir finale – vienas iš 3 geriausių GM Gyvai rengtų renginių.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=-0gB3-mG1CA[/youtube]
„NWW“ – kultinė grupė, legendinis projektas ir gyvas įrodymas, kad vieni geriausių koncertų vyksta mažuose miesteliuose, o ne ištaigingose sostinėse. Tai būna labai retai, bet jei jau išpuola – neišsigąsk didelio atstumo, o jei ir menkos žinios apie „legendinį ir kultinį projektą“ gazdina, tai – irgi pataisoma bėda. Nes tik tiek aš ir težinojau apie festo „Machine Started…“ headlinerius „Nurse With Wound“, kurie egzistuoja jau gal 40 metų… Savo laiku kuomet klausydavau “Coilus”, “Deutsch Nepal” ir “Current 93” – šis Steven Stapleton projektas neužkabino. Bet kas dėjosi Anykščiuose… Prifilmavau daug, bet gaila dar nesumontavau visko į vieną gražų video. Tačiau bus kas už mane tą padarys – laukite filmo!
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=KIkCM5R_SwI[/youtube]
Kaip sakoma, jau ką ką, bet su metalais praktiškai niekad liūdna nebūna. Ir „TAAKE“ koncertas tarsi yra ta vyšnia ant deserto, kurio pavadinimas yra metalo muzikos festivalis „Kilkim Žaibu XIII“. Iki šiol gailiuosi, kad nenusipirkau vinilo ir nenusirėžiau ant jo Hoesto autografo – būtų buvęs toks pat raritetas kaip koks „The Prodigy“ blynas! O koncertas tai ką čia pasakot: pogo, mosh-pitas, sprogusi skardinė alaus, supiltas fotoaparatas, įplyšus maikė ir t.t. ir pan. Gaila po poros savaičių neišėjo to pakartot Estijoje vykusiame festivalyje, kuriame „TAAKE“ irgi grojo. Su beje dar mano vienais super favoritais „Swallow The Sun“.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=Kb3juH2riJM[/youtube]
Per du metus šie industriniai metalistai iš Vokietijos matyti du kartus. Pirmą kartą daugiau buvo gėrimasi nepakartojamu šou, antru – koncertan eita ir muzikaliai pasikausčius, žinant jų visus kokius 15 firminių gabalų. Ir finale to, tiek muzikine, tiek vizualine, tiek bendravimo prasme, šis koncertas ne tik nenusileido 2010-tųjų benefisui, tačiau netgi jį ir pranoko. Sako, kad tai buvo jų paskutinis koncertinis turas, tačiau štai vasarą festivaliuose jau kai kuriuose jie pažymėti ryškiausiomis spalvomis.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=kPWa5w0RuJQ[/youtube]
Ahh… Koks tatai buvo geras live‘as. Kultinė persona, smegendaužiška muzika, daug girdėto ir firminio metalo, daug hardkoro ir kieto drum and basso, daug… Na, buvo visko ko laukta, o ir ko nesitikėta. Ir tai tęsėsi ištisas 2 valandas, per kurias ir pafotkint spėta, ir papogint pačiu su savim, ir pafilmuot ir po visko finale pasiglėbeščiuot su Tundra open-air festo vinimi. Belieka dabar tik viltis, kad kas nors kada nors atvež ir kitą Jasono Koheno projektą – dark jazz ansamblį pavadinimu „Killimanjaro Darkjazz Ensemble“.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=5erXLStrJpI[/youtube]
Beveik trijų valandų koncertas Prancūzijos vakaruose vykusiame festivalyje, kuris sutraukė per 240 tūkstančių muzikos gerbėjų. Na, DELFI aš jau rašiau, kad man ten ne itin patiko atmosfera, nes aplinkui šmirinėjo tūkstančiai girtų niolikamečių, kurie net stovėdami netoli scenos vėmė vieni kitiem ant kojų. Bet „The Cure“ pamatyto gyvai buvo anos vasaros misija, kurią YES pavyko netikėtai įgyvendint. Neareali Roberto Smitho charizma, tik jam būdingas įvaizdis, įstabus bei išraiškingas vokalas. Priklijavo tai prie žemės, o su visokiais „Lovesong“ ar, kad ir tuo pačiu „Friday I‘m in Love“ – išskraidino.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=dI3cawcGhg8[/youtube]
Metų koncertas, drąsiai. Vien faktas, kad prieš pat jį iš Vokietijos man atsiuntė nuliovą 1992 metų leidimo jų patį pirmąjį vinilą „Experience“, ant kurio pasirašė visi Prodigy, vien nuo to dar koncertui neprasidėjus buvo pilnos kelnės! O kas dėjosi po to arenoje… Tokios energijos, tokio parako, tokių emocinių fejerverkų jau senokai bebuvau patyręs. Ir plius dar vos ne visi hitai buvo atgroti… Out of Space – va kur žodžiai! Kas dar įdomiausia, jog per pastaruosius 3 metus tai jau buvo man 3 kartas, kada gyvai klausiau “The Prodigy”. Ir ką? O gi 2DIE4.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=qTTXAVAHvRM[/youtube]
***
Aplankyta, matyta, girdėta, bet į topą nepateko tokie dinozaurai kaip: Red Hot Chili Peppers, Akvarium, Portishead, M83, Sting, Nadja, Cradle of Filth, niekas iš Nordic Audio Modern, Mėnuo Juodaragio, Karklės festivalių (nors juose tikrai buvo daug žoskai gerulių live’ų!), Davido Lyncho Chrysta Bell, gitaros Dievo Al di Meola koncertas ir dar daug daug kitų visokių… Gal aišku ir kažką pamiršt galėjau – žinote juk tas šiuolaikinis cheminis maistas. Smegenis bliamba neigiamai veikia.
Žymos:ARToteka, AVaspo, black metal, bong-ra, electronica, experimental, geriausieji, hardcore, Javier Manik, Kilkim žaibu, Kilkim žaibu XIII, metalas, Nawal, Nurse With Wound, philipp kirkorov, pop, Rammstein, reggae, rock, Rockas, rusiškas pop, Šiauliai, Šv. Kotrynos bažnyčia, taake, Tarp, The Cure, The Prodigy, Tundra festival, underground, world music, XI20
Estijoj grojo ne Taake, o Taak, vietiniai estų doomeriai.
Akurat. Tai gal tada ir ne tokia didele bauda, kad visgi nesigavo nuvaryt? Va, kaip paprasta lengvabūdiškai susimispronaunsint:)
>Aplankyta, matyta, girdėta, bet į topą nepateko tokie dinozaurai kaip: Red Hot Chili Peppers, Akvarium, Portishead, M83, Sting, Nadja, Cradle of Filth
>Bet kaip ir „Avaspo“ koncas, kuris aplenkė “RHCP”
>iki šiol neapleidžia, ko pasėkoje aš „Avaspo“ performancą statau į 10-tuką, kurian nepapuolė tarkim „Red Hot Chili Peppers
Dar per mazai pasigyrei kiek tau grandu nepatiko ir kaip tau undergroundas eina i trasa, bezdale tu.
Dievuli, o gal tu gali pasakyt man kas tas “undergroundas” yr? Kaip jis verčiamas ir su kuo valgomas?:)
Šauniai – tikrai sudomino “Avaspo”.
Gerai, kad domitės įvairia muika ir
skoniais.
Man geriausi buvo Rammstein ir Metallica
su Machine Head Lenkijoje, taip pat Žemaitkiemyje
gitarų koncertas
Malonu, kad skaitote ir pagaunat cinkelį:) Apie “AVaspo” va kaip tyčia bus rašinėlis ryt, pirmadienį!