Projekto, dueto, LT muzikinės terpės inovatorių „Driezhas“ naujas albumas ne vieno melomano buvo laukiamas su iš ties dideliu nekantrumu. Prieš keletą metų išleistas “Tolumoje” sukėlė jei ne revoliuciją, tai bent jau didelį susidomėjimą, tiek iš muzikos gerbėjų, tiek iš radio stočių, tiek iš muzikologų ar kritikų, tiek priekabaus undergroundo. Kartelė su darbu buvo užkelta aukštai, o lūkesčiai naujam kūriniui pasidarė kaip kokie mielėmis įmaišyti blyneliai. Ir štai praėjo pora metų, per kuriuos Kristijonas koncertavo tą pačią programą su tuo pačiu leptopu, kol galiausiai sužinom (per MJR), kad projektas transformuojasi į duetą. Atsisakoma bet kokių kontributorių ir štai Lapkričio 25-tąją išleidžiamas dviejų žmonių (Kristijono ir Ievos) ilgai brandintas vaisius pavadinimu “Gonija”.
2011 metais pasirodę vienas po kito 4 singlai šiek tiek prašosi kirstelėjimo alkūne autoriams į minkštąsias vietas, nes visi šie gabalai įeina į naujausią albumą. Ko pasėkoje pusę ilgagrojo tu jau esi girdėjęs ir ne kartą. Žinoma, sąlyginai girdėjęs, nes tokie gabalai, kaip “Miraklis”, “Ataka” ir “Okasore” buvo perdainuoti Ievos vokalu, kas suteikė dainoms papildomo svorio. Tačiau šiaip ar taip kūriniai iš principo ne nauji, kad ir atnaujinti, tad mano subjektyvia nuomone geriau anuos šmotus reikėjo išleisti kaip atskirą EP, kuris būtų tarsi apšilimas didžiąjam sprogimui, pagrindiniam darbui, kuris vadinasi “naujas albumas”.
Tad naujame darbe lieka vos 5 negirdėti kūriniai. Paaiškinkite man draugai melomanai, kodėl pastaruoju metu vos ne visi miuzikmakeriai kuria albumus tokius šlykščiai ir akimirksniu pralekenčiai trumpus? Jums trūksta įkvėpimo? Trūksta mūzų su undinėm ir auksinėmis žuvelėmis, kurios sugalvotų dar pora gabalų? „Vilkduja“, Mamontovas, Palubenka – visi padarė iki 10 gabalų trukmės albumus. Ir tik true bičas (duetas) iš KAUNO „Golden Parazyth“ išleido tai ką galima pavadint tikru ilgagroju, t.y. jį sudaro net 15 gabalų, iš kurių vienas siekia net apie 10 min.!
Nors „Driezhas“ ir pašalino iš Soundcloud paskyros minėtus singlus, tačiau kiek pamenu, „Iduna“ tarp jų buvo, ir šiuo atveju bent man nesvarbu, kad gabalas ne kartą girdėtas, nes savo didingumu, Ievos vokalo įstabumu bei užvedančia atmosfera nepaprastai taikliai atidaro albumą. Šiuo atveju, tikrai taiklus sprendimas pradėt darbą tuo kas jau patikrinta ir svarbiausia yra su pretenzijomis į dar vieną projekto klasika tapsiantį hitą. Antras gabalas yra visiškas netikėtumas ar, išsireiškime, antonimas! Tarsi dyglys (kurių albume dar rasime), norintis parodyti, kad projektas nepataikauja “Tolumoje” svajingo skambesio besiilgintiems, o kuria kai ką nestandartiško. Paradoksalu, tačiau šį gabalą patildau tik jei baba ateina į kambarį, o šiaip, šį „dyglį“ praklausau visad su didžiu malonumu.
Toliau albumas pasakoja įvairias istorijas, kurios kuria įvairias melodijas, koncepcijas, aranžuočių sprendimus. “Okaskore” – pianinu spalvinama daili baladė; “Miraklis” – dar vienas iš “singlo” girdėtas šmotas, kurį vis viena klausai, nors nuklausytas iki negalėjimo (buk tai kas mėgstamus gabalus teklauso tik kokius 3 kartus?) Daina “Gonija” savo dramatizmu, ritmo sukeliamu drive‘u ir Ievos vienu geresniu vokaliniu išstojimų verčia ir judinti ant fotelio įtaisytą minkštąją ir linkčioti trumpa šukuosena puoštą galvą.
„Ataka“ – minėtas antrasis dyglys, pirmtakas iš „Tolumoje“ albumo gabalo „Tegul Meluoja”. Galiausiai albumas užbaigiamas „Linijomis“ – dar vienu prieš tai negirdėtu gabalu (Po jo seka 9 su viršum minučių ambientas pavadinimu “Numina Vagantia”, kurį spalvina švelniai skaitoma Ievos Astromskaitės baltiškos dvasios inspiruota poezija). Kaip matote, albumą be penkių minučių išgyriau. Manau, tikrai pavykusi ši, kaip dueto, kūrybinė pradžia, kuri verčia nekantriai laukti albumo oficialaus pristatymo koncertoto (tikiuosi jo metu pamiršiu negrįžtamai tą raudoną lempą, kuri puošė atlikėjus audiovizualinės poezijos festivalyje “TARP”).
“DRIEZHAS” facebook.
“DRIEZHAS” WEB: Soundprovocation.
