Turbūt šiurkščiausias miksas, kiek esu įrašęs ar įrašysiu – ne tai, ką groju šiaip. Tačiau jis trumpas, tad skausmas ilgai netruks. (bus “The pleasure of pain” – red. past.)

Kartą turėjau groti „Ceche 48“, buvau pasiruošęs padorų dark ambient miksą. Tačiau visi atlikėjai vėlavo, kai stojau prie pulto, turėjau gal dvidešimt minučių, dešimt klausytojų ir neturėjau ausinių, kurias palikau namie. Taip, netikėtai, sugrojau trumpą triukšmingą, energingą lo-fi miksiuką, iš šešių gabalų. Vėliau nusprendžiau, kad reiks ką nors panašaus įrašyti – trumpo ir galingo.

Šis miksas skiriasi nuo originalo stipriau, nei turėjo, ir gal bus pernelyg grubus, bet visiems visada neįtiksi. (o ir nereikia – red. past.)

Tad štai ir miksas – su visais piktais šūksniais, triukšmo sienomis, tamsiais peizažais, lo-fi ritmais, stipriomis emocijomis ir galinga atmosfera. Ir su trupučiu atsitiktinio dūzgimo fone, bet manau jis gana nepastebimai įsilieja tarp likusių garsų. (vinilinis traškesys visada teikia žavesio – red. past.)