Tai pagaliau įvyko. Ne, koncertas dar bus už daugiau nei pusės metų, bet esmė ta, kad šiandien nesenstantys tėčiai, meilės mieste, laisvu bazaru dėstė apie… future plans – taip galima pavadinti „Depeche Mode“ spaudos konferenciją surengtą Paryžiuje. Nežinau ko atskiras fanas labiausiai iš jos laukė, bet turbūt visi nori iš Dievo malonės kuo didesnės. Taip, „Depechai“ oficialiai paskelbė, kad koncertuos Lietuvoje (broliai Latviai ir Estai braukia ašaras), taip išgirdome naują gabalą, taip Dave‘o, Martino ir Andy šypsenos neleidžia suabejoti, kad jie dar turi entuziazmo ir „kaifo“ veiklai kuria užsiiminėja jau virš 30 metų. Bet tai daugmaž ir buvo viskas.

Per 45 minutes stebėtinai šabloniški, paviršutiniški ir netgi kai kurie iš vis tūpi klausimai. „Kaip jums patinka dabartinė muzikinė industrija?“ – klausė “The Rolling Stones” reporteris. Varyk tokių klausimų uždavinėt kokiai „Metallicai“ primindamas visokius „Napster“ su dabartiniais „iTunes‘ais“? Ryškiai ne į tą daržą pataikęs akmuo, kaip ir dauguma kitų su klausimais „kas jus įkvepia?“ ar „kaip jums pavyksta taip ilgai būti kartu?“ Prisiminiau, bežiūrėdamas, „Ace of Base“ press-konfą Rygoj, kurioj teko dalyvaut – lygiai tas pats variantas, tik esmė ta, kad mūsų desantas ten buvo ir pakėlė klausimų spalvinį koeficientą iki tiek, kad „Ace of Base“ vietoj kreivo šypsojimosi ant galo smagiai kvatojosi. Tikrai, kad ablomas LT depešistams, nepalaikiusiems flango Paryžiuje, kai tarkim Latviai ten atrodo buvo – kas, kad nepavarančiai.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=NihMVuspKQw&feature=share[/youtube]

Naują gabalą jau praklausiau gal virš 20 kartų. Hmm, viena aišku, kad laukia kažkas iš ties įdomaus, gal netgi novatoriško ar (neišsigąskime to žodžio) revolušeniško. Aštrus, netipinis, ne masėms skirtas „garso konceptas“. Tikrai ne „Wrong“ atitikmuo, kuris kaip ir koks „Preciuos“ buvo tarsi šaukliai – ar kaip balti balandžiai, ar kaip margaspalviai povai. Nusprendžiau, kad pirksiu šį albumą be išankstinių skaitmeninių perklausų – ir neabejoju, kad taip pasidarysiu sau (ne)mažą šventę. Be šio anti-standarto dargi Gore‘as nuteikinėjo sakydamas, kad kokie 3-4 šmotai naujame diske „yra svajonė“, o vienam jutube girdėjau panas sakančias, kad bendra albumo spalvinė gama bus „panašiai kaip albumo „Songs of Faith and Devotion“ ar konkrečiau gabalo „Condamnation“. Šiaip ar taip, kol kas iš „šauklio“ apie choralus galvot nesigauna, bet ar mes jų pasigedome?

O toliau vėl laukimas nežinioje. Išskyrus tai, kad bilietai į koncertą Vingio Parke prekyboje atsiras pirmadienį, 10 valandą ryto, 154 ltl už vienetą. Fanai gi pirks iš anksto registruodamiesi ir už galimybę būti arčiau „one caress“ mokės 224 arba 304 litų. Viena aišku, kad su 300 litų kult.lt tikrai neišsipirks, nes planuose yra ir Lokomotyvo stadikas Maskvoj, ir Roma vasaros pirmąjį penktadienį, ir Paryžius Birželio viduryje, o dar laukia dvejonės tarp „Rock Werchter“ Belgijoje ir „BBK“ Portugalijoje festų. Galutinis nusirovimas aišku būtų speciali viza į Baltarusiją – sakė ten panų šiknos stangrios, o silkę restorane parduoda taip pigiai, kad net pasijauti prabangiai. Davai varom visi? Davai pagaliau nusirauname vieną kartą ir visiems laikams? Davai jei ir grįžtam tai biškį kitokie ir gal ne blogesni, gal netgi daug labiau maladiec nei va dabar prie kompų darbe kimarindami?