“Stellardrone” tai gana jaunas ambient muzikos atlikėjas iš Vilniaus vardu Edgaras Žakevičius. Gimė jis 1987-tais metais ir lygiai po 20-ties (2007) pasinėrė į muzikos kūrimą. Kaip savo išskirtinumą, jis įvardina tai, kad kuria muziką tik kompiuteriu, įvairaus softo pagalba (Reason, Abelton), bei tik savo kurtais garsais. Bet, žinoma, pagrindinis ir svarbiausias išskirtinumas yra jo muzika. Esame įpratę, jog jei išgirstame žodį „ambient“ ir šalia Lietuvio – iškart įsivaizduojame kažką tamsaus, psichodeliškai abstraktaus ir kas be ko depresyvaus. Tačiau štai paklausykite „Stellardrone“ pačio paskutinio kūrinio pavadinimu „Eternity“.
Nuostabu, tiesa? Vos išgirdau pirmus harmonijos žingsnelius, iš kart mintyse iškilo Sutemos.net išleistas Švedų atlikėjas “stockfinister”. Čia taip pat yra to melodiškojo svajingumo, tos giedros ir tuo pačiu žvaigždėmis užpildytos erdvės, bei kosminę atmosferą sustiprinančių “vokalų”. Tik “Stellardrone” kas be ko yra daug erdvesnis ir ambientiškesnis.
Jei jau prakalbom apie kosmosą, tai jis yra pagrindinis kūrėjo įkvėpimo šaltinis, bei jo muzikos koncepcijos variklis. Visi “Stellardrone” albumai (jų iki šiol jis yra išleidęs net 5) vienaip ar kitaip yra susiję su galaktikomis, planetomis, juodosiomis skylėmis ir pan. dalykais. Tarkim paskutinis albumas, kuris buvo išleistas šių metų Sausio pačioje pradžioje yra pavadinimu “Echoes”, o gabalų pavadinimai kalba patys už save: “Galaxies”, “Satellite”, “Aurora”, “Gravitation”…
Žodžiu, jei ir galima žmogui duot epitetą, skambantį kaip nors “nu, tu, čiuvak, esi visiškas kosmosas”, tai geriausia tai būtų sakyti “Stellardrone’ui”. Tiesa sakant, nežinau ar jis (ne)užpyktų.
Kaip kitus įkvėpimo šaltinius jis dar įvardina… Eklektiškai vardina. Tai ir ambienščikai iš JAV „Stars of the Lid“, ir industriniai rokeriai „Nine Inch Nails“, ir New age tėvas „Vangelis“, ir metalistai „Anathema“, ir netgi pop grupė „Depeche Mode“. Taipogi jam labai patinka tokie filmai kaip „Stalker“, „Blade Runner“, „Sunshine“ . Bei jis yra geimeris – „Half-Life“ žaido muzikos kompozitorius Kelly Bailey – jo favoritų saraše.
Čia nuotrauka iš „Stellardrone“ koncerto, kuris vyko požeminiame klube „XI20“. Taipogi, jį ne per seniausiai galima buvo išgirst klube „cechas48“, festivalyje pavadinimu „Ugnis“. Kadangi netrukus pasirodys kompozitoriaus 6-tasis albumas, tai, manau, sulauksime ir daugiau pasirodymų (Arma?). O kol kas – nuoroda į Vilniečio svetainę – apačioje. Klausykit visus penkis albumus iki išskridimo. „Stellardrone“ yra nemokamos ir neriboto tiražo muzikos šalininkas, nes ir nesupranta tų kurie leidžia albumus 50-čiai žmonių skirtu tiražu; ir nori, kad jo muziką išgirstų kuo platesnis ir didesnis klausytojų ratas. Paprasta ir suprantama.
jo, maladec jis, ir iš tikrųjų džiugu, kad atstovauja šviesesnes jėgas. planetariume norėčiau jį girdėti. gal rudeniop.
Jojo! Planetariumas… Nors, kaip ir jis sakė: “Geriausia video projekcija – giedras ir žvaigždėtas šiltos vasaros nakties dangus.” Tai gal koks “Menuo Juodaragis” jį paimtų? Nu, ar šiaip koks kitas open-air’as, vlns žin. 🙂
manau labiau tiktų kokiai Tundrai, Yagai?
Aha, netgi ko gero. Nu, galima bus parekomenduot jį Tundros organizaciniam. Yagos – nepažįstu.