Neperseniausiai atradęs nuostabų puslapį Bushcraft.lt, kuris yra apie ekstremalų poilsį gamtoje ar išlikimo meną joje, supratau, kad reikia pamatyti tokio koncepto filmą. Benaršant, seilė tyso ne tik žiūrint Youtube‘us apie tai kaip yra kepama duona ant akmens, verdama eglių spyglių arbata, ar paruošiama pagauta žuvis. Ašara varvėjo ir skaitant įvairių filmų aprašymus, kurie rodėsi yra tokie spalvingi, gaivūs, harmoningi… Bei netgi dvasiškai turtingi, sakyčiau.

“Sniegynų įkaitai“ – siurprizą mestelėjo ne kas kitas, o „Forumcinemas“. Vasario 3-čiąją Lietuvoje debiutavusi „bushcraftinė“ juosta, nugalėjo anądien tokius blockbusterius, kaip „Artistas“, „Geležinė Ledi“, „Šerlokas Holmsas 2“ ir t.t. Tas plėšrus kalniečio Liamo Neesono žvilgsnis plakate žadėjo intrigą, Ridley Scotto kaip prodiuserio darbu – sunkiai suabejosi, o treileryje matyta pana, besivoliojanti baltuose pataluose, nuteikinėjo estetikai.

Filmas startuoja dvejomis siužetinėmis linijomis, kurių vienoje rodoma, kaip naftos gavybos kompanijoje besidarbuojantis pagr. filmo personažas Otvėjus (Liamas Neesonas), vienišas eina į darbą; vienas geria bare; bei vienumoje šaudo į kompanijos teritoriją užklystančius vilkus. Kitoje linijoje rodomi akinamo baltumo patalai ir… žavi moteris juose. Aha, apie nelaimingą meilę čia. Ko pasėkoje – užknisantis gyvenimas, nuolatinis kuitimasis praeityje, bei pasitvirtinanti tiesa, kad vienatvė visgi yra prasta sugulovė.

Tačiau „FC“ anonsas ragino neliūdėti: „Otvėjus priverstas išrauti meilę iš širdies, kad turėtų jėgų kovoti.” Tam, kad kova galiausiai įvyktų, Holivudas turi „likimo pirštą“ – darbdaviai Otvėjų su dar būriu vyrų lėktuvu išsiunčia į komandiruotę (iki naftos gręžinio), o lėktuvas beskrisdamas link tikslo – pakosėjęs nukrenta. Kritimo į sniegą būta minkšto, tad su Otvėjumi katastrofą išgyvena dar bent pustuzinis „klasiokų“. (veiksmas kažkur atšiaurioje, speiguotoje Aliaskoje) Neesono personažas griebiasi lyderio vaidmens – pakuria laužą, lėktuvo dūženose randa sveikų viskio buteliokų, maisto ir…  Atsėlina naktis. O su ja – esminiai vakarėlio personažai – juodi ir geltonaakiai vilkai. Papjovę vieną žioplį, žvėrys taip išveja stovyklautojus iš lėktuvo į mišką, kol galiausiai vieną paskui kitą (filmo eigoje) – tiek bėgantį, tiek gulintį, tiek filosofuojantį – papjauna iki vieno Otvėjaus.

Tad toks tas filmas! (atsiprašau, kad beveik visą jį atpasakojau, tam atvejui jei jūs VIS TIEK norėtumėt į jį eiti) Bet trumpai: kas yra Geras Bushcraft tipo filmas? Jame turėtų veikti gamtos (fizikos) dėsniai, galioti bent minimali logika ir jei yra fantastikos elementų, tai būtų gerai, kad jie butų „mokslinės“ tipo. Gryniausias bushcraftas šiuo metu yra rodomas per BTV kaip dokumentinis serialas pavadinimu „Man vs Wild“ („Žmogus prieš gamtą“). O jei iš meninių, tai tarkim, ne vienam matytas turėtų būti „Šokantis su vilkais“.

„Sniegynų Įkaitai“ gi greičiau yra kokio nors Miami Beach scenaristo įkaitai. Ir nelabai rasti čia prieš tai minėti dalykai. Štai mūsų veikėjus užpuolė vilkai ir vienintelė savyginos priemonė, kuria jie pasirūpino buvo vienintelis peilis! Bet jei jau lėktuvo nuolaužose sugebėta rasti sveikas škotiškos samanės butelkas, tai kaip dėl kokio kirvio? Ar jei kirvio nerasta lėktuve – strypai, aštrios skardos ar stiklo šukės juk irgi „lengvai randamas“ dalykas, praversiantis tiek savyginai, tiek šiaip išgyvenimui. Bet pagert, kas be ko, yra daug svarbiau.

Neturi kirvio, sniego pusmetris ir atšiauri naktis? Nieko, mūsų veikėjams ~10 laužų sukurt ir deginti yra reikalas paprastas (ugnies ratu, neva, nuo vilkų gynėsi sektantai). Pamatę, kad tie laužai yra „ne itin veiksmingi“ – nusprendė eiti vidury nakties… kažkur toliau. Koks kvailys eis per speigą nežinomoj teritorijoj naktį, kai aplink šmirinėja bėšanos bestijos ir dar nežinia kur?

Žodžiu, nebeapsimoka tęst – gražūs Aliaskos vaizdai gelbėjo šį filmą. Nors žinoma buvo keletas vertų dėmesio dalykų, kaip antai sužinota, kad vilkų būryje yra toks vilkas kaip „alfa“ (vadas) ir „omega“ (atskalūnas). Atskalūną būrys pasiuntė, kad „pratestuot“ priešą, gi priešas pasinaudojęs peiliu – suvalgė vargšą. Dar buvo sužinota, kad vilkų teritorija apima 300 km spindulį. (tad geriau į ją nepatekt, nes teks toli bėgti) Taipogi gan įdomus bushcraftiškas fintas buvo lazda su šratiniu šoviniu gale – ja reikėjo stipriai best į taikinį ir šovinys tuo metu nuo atatrankos iššaudavo.

Tad jei paskaitęs šią rašliavą, netyčia ir Tu užsikrėtei bushcraftiška bacila, bei nori gero filmo apie meilę gamtai – geriausia skaityti recenzijas klasikinių filmų ir naudojantis torrentais protestuoti prieš ACTA.