Galiausiai (bet neitin lauktai) į mūsų kiemus atsibeldus tradiciniam rudeniui su darganomis, sušildyt tiek kūnui, tiek sielai, šį šeštadienį buvo aplankyta sakralinė erdvė – Šv. Kotrynos bažnyčia. O ten – „Chirgilchin” – kai kas nekasdieniško, dar nematyto ir negirdėto. Bet Lietuviškai išvertus turi bene kasdienę reikšmę – “juodoji arbata”. (būtent ta, kuri tinkamiausia, jei nori sušilti)

Plačau kalbant „Chirgilchin” tai – etno (ar world music) ansamblis, kilęs iš mažytės tautelės azijoje, kuri bazuojasi Sibiro pietuose (šalia Mongolijos) ir vadinasi Tuvos Respublika. Kvarteto, kurį sudaro 3 vyrai ir viena moteris, skiriamasis buožas – gerklinis dainavimas, būdingas būtent šiai mažajai tautelei, kurios populiacija siekia vos 300 tūkst. žmonių.

Istorija Tuvos prasideda 12-tame amžiuje, kuomet įvairiomis formomis ji priklausė tai Mongolijai, tai Kinijai, kol galiausiai nuo 1914-tųjų, iki dabar Tuviai yra Rusijos federacijos dalis, kaip autonominė respublika. Nepaisant karų, užgrobimų ir okupacijų, ši mažytė tautelė išsaugojo savąjį identitetą, nes ir papročiai, ir folkloras, ir netgi kalba – sėkmingai gyvuoja iki šiol. Pavydėtinas tvirtumas. Ir dar iš tokios nykštukės!

Taigi ant scenos – trys vyrai ir viena moteris. Gerklinis dainavimas – grynai vyriškas reikalas, tad moteris čia demonstravo savo tradicinio, bet neįtikėtinai stipraus ir įspūdingo vokalo sugebėjimus. Gi Igor, Mongoun-Ool ir Aldar (vyrioku vardai) yra tikriausi gerklinio dainavimo meistrai ir guru, nes yra tiek turnyrų (kurie yra populiarūs tame Azijos regione) daugkartiniai nugalėtojai ir prizininkai, tiek yra įsisavinę ne vieną gerklinio dainavimo techniką. (du iš dainorių moka bent po 6-šias!) Tad galima sakyti, kad aną vakarą klausytojai Šv. Kotrynos bažnyčioje galėjo išgirsti gerklinio dainavimo Pavaročius, Merkurius ar šiaip pasaulio čempionus.

Be dainavimo dar buvo naudojama krūva autentiškų, daugiausia styginių, instrumentų, kurie buvo suręsti rankomis vieno iš trupės nario, kuris be dainavimo užsiima tuo jau daugelį metų. Buvo grojama braukiant per stygas tiek pirštais, tiek smičiumi. Be styginių instrumentų, dar buvo naudojamas akordeonas, įvairi minimalistinė perkusija bei dambrelis.

Pasirodymas trukęs apie pusantros valandos iš vis neprailgo, net ir atsižvelgiant į jo specifiškumą. Koncerto koncepcija – iš ties eklektiška. Viso ansamblio kartu sudainuotą ir įgrotą dainą keisdavo solo-vokalinis pasirodymas, arba dainavimas duetu bei trio, akomponuojant tik būtent tai dainai skirtais instrumentais.

Kompozicijos pasižymėjo įvairiausių nuotaikų paletėmis; nuo spalvingai svajingų iki peizaziškai romių, nuo vaikiškai žaismingų iki vyriškai rimtų. Atskiro paminėjimo verta yra ant scenos buvusi moteris, kuri kartais tapdavo esmine pasirodymo detale, su savo etno-subtiliu, stipriu bei švariu vokalu, kuris piešte piešdavo akyse iškylančių vaizdų meditaciją. Kažką panašaus galima išgirsti šioje žinomos grupės pop dainoje.

Prieš kiekvieną dainą muzikantai savo gimtąja kalba tardavo keletą žodžių, papasakodami apie ką dainuoja. Kokios paprastos ir tuo pačiu neįprastos temos! Daugiausia buvo dainuojama apie tai, kas Tuviams, kaip galima buvo suprast, yra svarbiausia, t.y. arkliai ir viską kas su tuo susiję: “Daina apie įvairias arklio risteles”; “daina apie gražų arklį”; “daina apie gražias merginas ir arklius”… Beabejo buvo ir kitų temų, kaip kad apie; “gerklinį dainavimą” arba “Namų ilgesį” ar “daina apie sužadėtinę”… Neįprastai paprasta, tačiau giedrai didinga.

Kalbant apie gerklinį dainavimą, tai nei pasakojimas, nei CD jo tikrai neatkartos. Tai reikia klausyti gyvai. Ypač kai dainoriai, kaip minėjau, demonstravo net šešias jo rūšis! Tačiau, be abejo galima nupasakoti bent akcentą. T.y. kuomet vienas žmogus, (ar viena burna) geba skleisti du garsus vienu metu. Žemas pastovus dažnis eina iš kūno gelmių, o aukšto dažnio melodiją – tarsi dūdele ar fleita – išgauna lūpos.

Atlikėjai, kaip galima buvo suprasti – grynakraujai Tuviai, nes tik vienas moka angliškai ir tai šiek tiek laužytai. Vilkėjo nacionaliniais drabužiais bei spinduliavo vidine ramybe. Atlikus programą, neapsieita buvo be biso. Po koncerto buvo galima įsigyti keletą CD, kurių kaina kandžiojosi, t.y. kaštavo po pidisą litų. Gaila atlikėjai neatejo prie prekystalio, kaip žadėjo koncerto organizatorius, tai nei nusiderėt galima buvo, nei autografų susiraityt ant digipackų tam specialiai pažymėtose vietose.

Šis koncertas – tai renginys world music promoteriu Lietuvoje „GM Gyvai“ (Gera Muzika Gyvai). Ši organizacija žada kviest egzotiško plauko atlikėjus iš viso pasaulio vieną kartą į mėnesį. Tarkim prieš „Chirgilchin” balandžio mėnesį, galima buvo pasiklausyti dar vienos gerklinio dainavimo trupės pavadinimu „Huun Huur Tu“. Sekantis „GM Gyvai“ organizuojamas koncertas vyks „Radisson Blu Hotel” Vilniuje bei Kauno“Gargare” kartu su gitaristo iš JAV Stan Skibby projektu “tribute to Jimi Hendrix”.